Kirptinė išvarža kūdikystėje atsiranda tada, kai dalis žarnyno prasiveržia pro pilvo sienelės angą ir patenka į kirkšnies kanalą. Tai dažniausia išvaržos rūšis, matoma vaikams, ypač berniukams.
Kas yra kirkšninė išvarža kūdikiams?
Kirkšninė išvarža pasireiškia kirkšnyje – srityje tarp pilvo apatinės dalies ir šlaunų. Jos metu žarnos ar kiti pilvo ertmės organai įstringa kirkšnies kanale, kuris jungia pilvą su lytiniais organais. Paprastai šis kanalas turėtų užsiverti dar prieš gimstant, tačiau jei jis lieka atviras, atsiranda galimybė formuotis išvaržai.
Tokią išvaržą dažniausiai galima pastebėti kaip nelygumą ar patinimą kirkšnyje ar kapšelyje, kuris ryškėja, kai mažylis verkia, kosėja ar stena, bet būdamas ramus arba miegodamas – sumažėja ar visai išnyksta.
Kaip dažnai pasitaiko kirkšninė išvarža?
Kirkšninė išvarža diagnozuojama 1–5 % sveikų, laiku gimusių berniukų. Net iki 30 % ankstukų gali būti gimę jau turėdami išvaržą. Mergaitėms ši problema žymiai retesnė.
Kam dažniau išsivysto kirkšninė išvarža?
Išvaržos rizika didžiausia kūdikiams, ypač iki šešerių metų amžiaus, bet ji gali pasireikšti ir vyresniems vaikams ar net suaugusiesiems. Berniukams išvarža pasitaiko dažniau negu mergaitėms, o ankstukai priklauso rizikos grupei.
Kokios galimos išvaržos grėsmės?
- Įstrigusi išvarža (inkarceracija): Tai būklė, kai žarnų ar kitų organų dalis įstringa kanale ir jos nebeįmanoma sugrąžinti atgal į pilvo ertmę.
- Uždususi išvarža (stranguliacija): Įstrigusi išvarža kartais sukelia kraujotakos sutrikimą – tuomet žarnų dalis nebegauna kraujo. Tai skubaus gydymo reikalaujanti komplikacija, galinti sukelti audinių žūtį ir rimtų sveikatos problemų.
Kirkšninės išvaržos simptomai
Pagrindinis požymis – akivaizdus iškilimas ar patinimas vaiko kirkšnyje ar kapšelyje. Šis patinimas dažnai atsiranda ar padidėja, kai kūdikis verkia, kosėja, stanginasi – aktyvėja pilvo raumenys. Poilsio metu patinimas sumažėja arba visai išnyksta.
- Skausmas, kuris palengvėja pailsėjus
- Sunkumas, spaudimas ar diskomfortas kirkšnyje
- Kapšelio patinimas
- Dilgčiojimas ar deginimas prie nelygumo
- Mažesnių kūdikių neramumas ar sunkumai maitinantis
Įstrigusi ar uždususi išvarža dažnai sukelia intensyvų skausmą, paraudimą, patinimą, karščiavimą, pykinimą, vėmimą arba kraujingas išmatas. Tokiais atvejais reikalinga skubi gydytojų pagalba.
Kodėl atsiranda kirkšninė išvarža?
Kiekvienam kūdikiui vystantis dar nėštumo metu, susiformuoja kirkšnies kanalas, per kurį pas berniukus nusileidžia sėklidės. Prieš gimimą šis kanalas paprastai užsiveria ir nepalieka jokios tarpelio. Jei jis neužsidaro iki galo, per jį žarnos ar kiti pilvo organai gali išsiveržti į kirkšnį, sukeldami išvaržą.
Mergaitėms kirkšnies kanalas taip pat egzistuoja, todėl išvarža gali atsirasti ir pas jas, tačiau pasitaiko rečiau. Mergaičių išvaržos turinyje kartais gali būti ne tik žarnyno kilpa, bet ir kiaušidė.
Kaip nustatoma kirkšninė išvarža?
Dažniausiai gydytojas pastebi išvaržą apžiūros metu. Vertinama, ar iškilimas pasirodo, kai vaikas verkia, kosėja ar stanginasi, ir ar išnyksta, kai mažasis nurimsta. Vyresniems vaikams gydytojas gali paprašyti atsistoti ar sukosėti, kad išvarža būtų labiau matoma. Kai kuriais atvejais atliekamas švelnus masažas bandant sugrąžinti išvaržą atgal į pilvą.
Neretai prireikia ultragarsinio tyrimo, kad būtų patvirtinta diagnozė, ypač kai išvarža nėra gerai apčiuopiama arba ją sunku atskirti nuo kitų darinių.
Gydymas
Vienintelis veiksmingas kirkšninės išvaržos gydymo būdas vaikams – operacija. Ji dažniausiai atliekama tą pačią dieną, trunka iki valandos. Iš karto po procedūros, jei vaiko būklė tinkama, namo galima išvykti tą pačią dieną.
Prieš operaciją
Vaikui skiriama bendroji nejautra, kad procedūros metu jis miegotų ir nejaustų skausmo.
Operacijos metu
Atliekamas nedidelis pjūvis kirkšnies srityje, išvaržos turinys grąžinamas į pilvo ertmę, o atvira kirkšnies kanalo vieta – užsiuvama. Žaizdas uždengia specialios juostelės.
Po operacijos
Vaikelis dažniausiai išleidžiamas namo po kelių valandų. Jei vaikas gimė per anksti ar turi kitų sveikatos sutrikimų, gali tekti likti stebėjimui ligoninėje.
Po savaitės ar dešimties dienų skiriama pakartotinė apžiūra pas gydytoją, kad būtų įvertintas gijimas.
Priežiūra po gydymo
Praėjus operacijai, vaikas gali jausti lengvą skausmą ar diskomfortą, kuris per 1–2 savaites praeina. Specialistai gali skirti vaistų nuo skausmo.
Jau kitą dieną galima prausyti vaiką kempine, tačiau įprastose voniose ar baseinuose maudyti rekomenduojama tik po 2–3 dienų. Lipnios juostelės, užklijuotos ant pjūvių, turi nukristi pačios – jų nuplėšti nereikia. Jei po savaitės jos vis dar laikosi, nuims gydytojas per pakartotinę apžiūrą.
Ar galima išvengti kirkšninės išvaržos?
Išvengti šios išvaržos atsiradimo negalima, nes ji susijusi su neišnykusia anatomine anga nuo gimimo. Jei kirkšnies kanalas liko atviras, išvarža gali susiformuoti bet kuriuo metu.
Gyvenimas ir prognozė
Kirkšninė išvarža kūdikiams yra dažna problema, tačiau dažniausiai ją pavyksta sėkmingai pašalinti chirurginiu būdu. Dažniausiai operacija nesudėtinga, o vaikas jau tą pačią dieną gali būti namuose.
Kada vaikas vėl gali valgyti ir grįžti prie įprastos veiklos?
Vos tik vaikas atgauna apetitą, leidžiama maitinti kaip įprasta. Prie kasdienės veiklos ir žaidimų galima grįžti per 1–2 savaites po operacijos.
Kada kreiptis į gydytoją po operacijos?
Nedidelis patinimas prie pjūvio – įprasta reakcija, gali laikytis ir kelias savaites. Tačiau būtina pasitarti su gydytoju, jeigu:
- Vaikas nešlapinasi arba suvartoja neįprastai mažai drėgnų sauskelnių
- Kūno temperatūra viršija 38°C
- Pastebimas ryškus, didėjantis patinimas, paraudimas ar kraujavimas prie žaizdos
- Mažylis skundžiasi vis stiprėjančiu skausmu
- Prasideda vėmimas
Skirtumai tarp kirkšninės ir bambos išvaržos
Bambos išvarža susiformuoja pilvo viduryje, prie bambos, kai pilvo sienelėje atsiranda anga, pro kurią veržiasi žarnos ar riebalinis audinys. Bambos išvarža dažnai išnyksta savaime, o kirkšninė – reikalauja chirurginio gydymo.
Kuo kirkšninė išvarža skiriasi nuo vandenės?
Kirkšnies arba kapšelio vandenė – tai skysčio susikaupimas maišelyje, kuris dažnai primena išvaržą, bet jame nėra žarnų ar kitų pilvo organų. Maždaug 10 % berniukų gimsta su vandene. Jei ši būklė nesukelia skausmo, gydymas nebūtinas. Mergaitėms vandenės nebūna, bet išvarža pasitaiko.
