Šlaunies ir kirkšnies raumenys yra jungtis tarp apatinės pilvo dalies ir šlaunų. Jeigu šioje srityje pertempiate raumenis, galite patirti kirkšnies patempimą. Ši trauma dažniausiai pasireiškia sportininkams, tačiau galimas bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo.
Kirkšnies patempimo esmė
Kirkšnies patempimas – tai raumenų pažeidimas, atsirandantis, kai kirkšnyje esantys raumenų pluoštai yra per daug ištempiami ar plyšta. Raumenys sudaryti iš tūkstančių smulkių skaidulų, kurios, judant, susitraukia ir išsitempia. Tačiau per didelis ar staigus judesys, kaip ir senas elastingas dirželis, gali plyšti ar deformuotis. Taip nutikus raumeniui, jo skaidulos pažeidžiamos, todėl jaučiamas skausmas ar atsiranda kiti nemalonūs pojūčiai.
Kirkšnies srityje veikia trys pagrindinės raumenų grupės:
- Apatinės pilvo raumenys, arba pilvo apačios „presas“
- Iliopsoas raumenys – jungiantys stuburą su klubais ir kojomis
- Adduktoriai – šeši raumenys tarp klubų ir šlaunų
Patempimų tipai ir dažnumas
Kirkšnies patempimai klasifikuojami pagal traumos sunkumą:
- 1 laipsnio (lengvas)
- 2 laipsnio (vidutinis)
- 3 laipsnio (sunkus)
Raumenų patempimai apskritai yra viena dažniausių traumų, ypač užsiimant sportu. Kirkšnies patempimas itin dažnai diagnozuojamas tarp sportininkų, bet gali atsitikti bet kam.
Kirkšnies patempimo simptomai
- Staigus arba aštrus skausmas kirkšnyje
- Sunkumas judinti koją ar klubą
- Raumenų silpnumas
- Mėlynės, kraujosruvos ar odos spalvos pakitimai
- Patinimas
- Raumenų spazmai
Kirkšnies patempimas paprastai pasireiškia staigiu skausmu susižalojus. Jei jus kamuoja spazmai, kiekvienas raumens trūkčiojimas gali sukelti aštrų dūrimo pojūtį.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė patempimo priežastis – raumens ištempimas už ribos, dėl ko jis iš dalies arba visiškai plyšta. Dažniausiai tai kyla dėl:
- Sportinių traumų
- Pasikartojančios apkrovos ar mikrotraumų
- Tiesioginio smūgio į kirkšnį
Nors sportininkai patempimus patiria dažniau, trauma gali ištikti ir be reguliaraus fizinio aktyvumo – užtenka netikėtai atlikti staigų ar neįprastai stiprų judesį.
Ypač dažnai kirkšnies patempimus patiria tie, kurie užsiima sportais, kuriuose reikia greitai keisti judėjimo kryptį ar sustoti, pavyzdžiui:
- Futbolas
- Ledo ritulys
- Krepšinis
- Amerikietiškas futbolas
Diagnozė ir tyrimai
Kirkšnies patempimą įvertina gydytojas, atlikdamas fizinį apžiūrėjimą: apžiūrima pažeista vieta, klausiama apie sužalojimo aplinkybes ir patiriamus simptomus. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad tiksliai nustatytų raumens pažeidimo pobūdį ir pašalintų kitus galimus sužalojimus.
- Ultragarsas – naudojamas ieškoti raumenų plyšimų ar skysčio sankaupų šalia pažeistos vietos
- Rentgeno nuotrauka – padeda įvertinti, ar nėra kaulų pažeidimų
- MRT tyrimas – leidžia pamatyti raumenų ar sausgyslių plyšimus, lūžius ar vidinį kraujavimą
Gydymas ir savipagalba
Daugeliu atvejų kirkšnies patempimą galima pagydyti namuose taikant RICE metodiką:
- Poilsis: Nutraukite bet kokią veiklą, kuri galėjo sukelti traumą, ir venkite apkrauti pažeistą raumenį.
- Ledo kompresai: Pirmąją dieną ant skaudamos vietos uždėkite ledą arba šaltą kompresą 10–15 minučių kas valandą. Antrąją dieną ledu naudokitės kas 3–4 valandas. Ledo niekada nedėkite tiesiai ant odos – apvyniokite rankšluosčiu.
- Suspaudimas: Uždėkite elastinį bintą ar suspaudžiančius šortus, kad sumažintumėte patinimą.
- Pakelimas: Jei galite, pakelkite koją aukščiau širdies lygio – tam naudokite pagalves ar apklotus.
Kartais pradžioje prireikia vaikščioti su ramentais ar vaikštyne, kol tapsite stabilesni. Dauguma patempimų sėkmingai gyja be operacijos, tačiau jeigu raumuo stipriai plyšta (3 laipsnio pažeidimas), gali prireikti chirurginio gydymo – ypač kai sausgyslės ar raiščiai atsiskiria nuo kaulo.
Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius NVNU (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo), kad sumažintų skausmą ir tinimą. Svarbu nenaudoti šių vaistų daugiau kaip 10 dienų iš eilės be gydytojo žinios.
Prevencija
Norint išvengti kirkšnies patempimo, svarbiausia – prieš treniruotes gerai apšildyti raumenis ir reguliariai daryti tempimo pratimus. Lankstūs raumenys rečiau pažeidžiami net esant didesniam fiziniam krūviui.
Kokios prognozės?
Išgijus kirkšnies patempimui, žmogus paprastai visiškai atstato buvusią jėgą ir judėjimo galimybes. Tačiau sunkūs arba pasikartojantys patempimai kai kuriems žmonėms gali sukelti ilgalaikį raumenų silpnumą ar sumažinti galimą judesių amplitudę.
Kiek truks sveikimas, priklauso nuo patempimo sunkumo. Lengvi ir vidutiniai sužalojimai dažniausiai sugyja per 1–2 mėnesius. Sunkūs ar dažnai pasikartojantys pažeidimai gali gyti keletą mėnesių.
Nereikia nutraukti darbo ar mokslų, jei galite atlikti savo užduotis neapkraudami sužalotos vietos. Prieš grįždami prie bet kokios intensyvios fizinės veiklos, pasitarkite su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu kirkšnies srityje stiprus skausmas ar simptomai nepraeina net pavartojus namų gydymo priemonių per kelias savaites, kreipkitės į gydytoją. Į gydymo įstaigą būtina vykti nedelsiant, jei:
- Kirkšnyje ar aplink ją prasidėjo kraujavimas
- Nebegalite pajudinti kojos ar klubo
- Patinimas ilgai neišnyksta arba stiprėja
- Jaučiate šalčio pojūtį ar matote odos spalvos pakitimų
- Kojoje atsiranda nutirpimai ar dilgčiojimas
Naudinga žinoti
- Kirkšnies patempimas, „patempta kirkšnis“ ar „plyšusi kirkšnis“ – tai ta pati trauma, tik vadinama skirtingais terminais. Gydymas ir simptomai nesiskiria.
- Vaikščioti su lengvu kirkšnies patempimu galima, tačiau svarbu vengti intensyvių treniruočių ar sporto, kol audiniai visiškai atsistatys – pavojus susižeisti pakartotinai žymiai didesnis.
- Kirkšnies patempimas skiriasi nuo sportinės išvaržos. Pastaroji atsiranda, kai suplonėja apatinės pilvo sienos raumenys ar plyšta sausgyslės, jungiančios pilvo raumenis su dubeniu. Tokia būklė dažniausiai sukelia ilgalaikį skausmą ir dažniau pasitaiko tiems, kuriems patempimai kartojasi.
Kirkšnies skausmas ar neaiškūs simptomai – aiškus ženklas, kad verta pasikonsultuoti su specialistu. Tik gydytojas galės tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymo kelią.
