Klajojanti blužnis – reta būklė, kai blužnį pilvo ertmėje savo vietoje prilaikančios raiščiai yra pernelyg silpni ar net visai neišsivystę. Dėl to blužnis gali „klajoti“ po pilvą, užuot ramiai gulėjusi viršutinėje kairėje pilvo pusėje, už šonkaulių, šalia skrandžio. Blužnis yra limfinės sistemos narys – ji atsakinga už kraujo filtravimą, saugo ir padeda kovoti su infekcijomis.
Kas vyksta, kai blužnis klajoja?
Kai blužnies vietoje nebelieka tvirtos atramos, ji gali suktis aplink savo ašį, lyg išgręžiama skalbinių servetėlė. Toks „vyniojimasis“ (mediciniškai – torsija) sukelia stiprų pilvo skausmą, trikdo artimų organų veiklą ir net pristabdo kraujo tekėjimą į blužnį. Jei kraujas į ją nepatenka, gali pradėti žūti audiniai – išsivysto blužnies infarktas.
Dažniausiai liga pastebima netikėtai, atlikus vidaus organų vaizdinimo tyrimus dėl kitų priežasčių. Klajojanti blužnis gali nesukelti jokių simptomų ir ilgai likti nepastebėta.
Kaip dažnai tai pasitaiko?
Ši būklė iš tiesų labai reta – medicinoje aprašyta tik apie 500 atvejų. Dažniau klajojanti blužnis diagnozuojama vaikams iki dešimties metų, ypač jei jie gimė su šia yda. Kita rizikos grupė – moterys po nėštumo, nes nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių, o kartais ir traumų blužnies raiščiai gali susilpnėti.
Klajojančios blužnies simptomai
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas.
- Skausmas pilvo srityje, kuris kartojasi – kartais silpnas, bet gali stiprėti iki stipraus.
- Pykinimas, vėmimas.
- Pilvo srityje juntama kieta, judanti masė, kurią galima apčiuopti rankomis.
- Skausmas viršutiniame kairiajame pilvo kvadrante, ypač jei blužnis padidėjusi.
Kodėl atsiranda klajojanti blužnis?
Blužnis „praranda kryptį“ dėl neišsivysčiusių ar gerokai susilpnėjusių atraminių raiščių. Tai gali nulemti genetiniai veiksniai jau vaisiaus vystymosi metu. Riziką didina nėštumas (dėl tempimo ir hormoninių pokyčių), traumos ar pilvo operacijos, kurios paveikia blužnies raiščius.
Kokios galimos komplikacijos?
Nors retais atvejais, tačiau klajojanti blužnis gali sukelti ir kitų organų pažeidimų – dalis kasos gali žūti (išsivysto kasos uodegos nekrozė), kadangi šie organai yra artimai susiję anatomijoje ir veikloje.
Kaip nustatoma ši būklė?
Pirmiausia gydytojas apžiūri pilvą ir patikrina, ar nėra neįprastų darinių. Įtarus klajojančią blužnį, atliekama pilvo echoskopija arba kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai padeda tiksliai pamatyti blužnies padėtį ir įvertinti jos būklę.
Gydymo galimybės
Dažniausiai vienintelis sprendimas yra operacija – blužnis pašalinama laparoskopiniu būdu. Tai minimaliai invazinė chirurginė technika, reikalaujanti tik kelių smulkių pjūvių, todėl įprastai sveikimas vyksta kur kas greičiau nei po atviros operacijos.
Ko tikėtis po diagnozės?
Dauguma žmonių, sužinoję apie šią būklę, turi ruoštis blužnies pašalinimo operacijai. Nors ši žinia iš pradžių gali gąsdinti, verta žinoti: be blužnies galima gyventi visavertį gyvenimą ir išlaikyti įprastą gyvenimo trukmę.
Kasdienybė be blužnies: kaip pasirūpinti sveikata?
- Imunizacijos svarba: be blužnies organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms. Labai svarbu laiku pasiskiepyti nuo tam tikrų bakterinių ir virusinių ligų.
- Antibiotikų vartojimas: kai kuriais atvejais – jei imuninė sistema dėl kitų priežasčių silpna – gydytojas gali paskirti profilaktinį kasdienį antibiotikų vartojimą.
- Kruopšti kelionių planavimas: keliaujant į šalis, kur paplitusios tokios ligos kaip maliarija, būtina aptarti apsaugos priemones su gydytoju (gali prireikti papildomų skiepų ar kitų rekomendacijų).
Kada svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją?
Jei dažnai sergate infekcijomis arba staiga atsiranda stiprių simptomų, nekvieskite – vykite pas gydytoją. Skubios pagalbos reikia, jei pasireiškia šie požymiai:
- Šaltkrėtis.
- Aukšta (didesnė nei 39,4°C) temperatūra.
- Vėmimas, kuris stiprėja ar nepraeina.
