Vaguso nervo stimuliacija (VNS) šiandien vis dažniau minima kaip galimas sunkiai gydomos depresijos gydymo būdas. Nors pradžioje ši procedūra buvo taikoma epilepsijai mažinti, šiuo metu ji tampa alternatyva ir tiems su depresija, kuriems įprasti gydymo metodai neduoda norimo rezultato. VNS esmė – tam tikrų elektrinių impulsų pagalba paveikti nervą, kuris jungia smegenis su daugeliu vidaus organų ir turi svarbią įtaką žmogaus nuotaikai.
Kaip veikia VNS
Kiekvieno mūsų organizme vaguso (klajoklis) nervas eina tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje: nuo smegenų kamieno iki pat krūtinės. VNS procedūros metu krūtinėje po oda įmontuojamas nedidelis elektrinis prietaisas, kuris primena širdies stimuliatorių. Jis plonu laidu prijungiamas prie kairiojo vaguso nervo. Šis aparatas periodiškai siunčia impulsus nervui – stimuliacija vyksta ciklais, tarp kurių būna pertraukos.
Šių elektrinių signalų poveikis dar ne iki galo aiškus, tačiau manoma, kad jie padeda atkurti tam tikrų medžiagų pusiausvyrą smegenyse, susijusią su nuotaika. Kai kurie specialistai VNS poveikį lygina su elektros impulsais smegenis aktyvuojančia terapija, tačiau skirtingai nei pastaroji, VNS stimuliuoja ne tiesiai smegenis, o nervų sistemą.
Kada siūloma VNS?
Stimuliacija išbandoma tik tada, kai kiti gydymo būdai nedavė pakankamo rezultato. Prieš svarstant apie šią procedūrą, dažniausiai rekomenduojama išbandyti įvairių vaistų kombinacijas bei psichoterapiją. VNS dažniausiai skirtas suaugusiesiems, turintiems sunkiai gydomą depresiją. Svarbu pažymėti, kad šis metodas įtraukiamas kaip papildoma priemonė, o ne visiška gydymo alternatyva. Dažniausiai gydymas derinamas su kitomis terapijomis, pavyzdžiui, elgesio terapija ar vaistais.
Yra tam tikri atvejai, kai VNS gali būti netinkama – pavyzdžiui, esant kitoms neurologinėms būklėms ar nėštumo metu. Prieš nusprendžiant dėl tokio gydymo metodo, būtina pasitarti su gydytoju. Vertėtų žinoti, jog ši procedūra gali būti brangi, o kai kurios draudimo įmonės jos nekompensuoja.
Galimos komplikacijos ir rizika
VNS reikalauja chirurginės intervencijos – miniatiūrinis prietaisas įsiuvamas į krūtinės sritį. Bet kokia operacija gali turėti rizikų, o ir po procedūros galima tikėtis tam tikrų nemalonių pojūčių. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra:
- infekcijos rizika
- skausmas procedūros vietoje
- kvėpavimo sutrikimai
- nervo pažeidimas
Viena iš retesnių, bet rimtesnių komplikacijų, yra balso stygų paralyžius. Tai gali nutikti, jei prietaisas pasislenka. Kartais pacientams tenka prieš procedūrą kuriam laikui atsisakyti kai kurių vaistų.
Po operacijos gali kamuoti diskomfortas – krūtinės ar gerklės skausmas, rijimo ar kvėpavimo sunkumai. Kartais depresijos simptomai tik sustiprėja, kai kuriems gali prireikti papildomos operacijos, jei prietaisas sugenda ar jį reikia reguliuoti.
