Klubo artritas – tai būklė, kai sąnario kremzlė, kurios pagrindinė užduotis yra apsaugoti ir paminkštinti sąnarį, pradeda dėvėtis arba uždegti. Dažnai ši būklė sukelia skausmą, judesių apribojimus bei sąstingį klubo srityje. Be to, uždegiminiai procesai gali paveikti ir kitus audinius – pavyzdžiui, sinovijos membraną, kuri padeda sutepant sąnarį užtikrinti sklandų jo judėjimą. Kai kremzlė nudyla, sąnariui ima trūkti amortizacijos, o susikaupęs tinimas dar labiau riboja judesius ir sukelia sąstingį.
Klubo artrito tipai
Dažniausiai klubo sąnarį pažeidžia osteoartritas – tai natūralaus sąnario dėvėjimosi pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau kartais klubo srityje pasireiškia ir uždegiminės kilmės artritai, tokie kaip reumatoidinis artritas. Šie uždegiminiai artritai dažnai veikia ne vieną, o kelias kūno vietas, tad prie bendros sąnarių būklės prisideda įvairūs išoriniai ir vidiniai simptomai.
- Reumatoidinis artritas
- Spondiloartritas
- Jaunatvinis idiopatinis artritas
- Podagra
- Pseudopodagra (kalcio pirofosfato sukeltas artritas)
- Septinis artritas
- Lupus sukeliamas artritas
- Boreliozės sukeliamas artritas
Osteoartritas tampa vis dažnesnis su amžiumi – tikimybė šia liga susirgti didėja sulaukus 55 metų. Manoma, kad kas ketvirtas vyresnis nei 55 metų žmogus patiria klubo osteoartrito simptomus, o vidutinis diagnozavimo amžius dažniausiai būna apie 65 metus. Priešingai – uždegiminiai artritai dažnai prasideda dar anksčiau.
Klubo artrito simptomai
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia judant: jaučiami skausmai ir sąstingis, ribojamas sąnario judesių laisvumas. Judėjimas darosi sunkesnis, ypač lenkiantis ar bandant vaikščioti. Kartais būna juntamas gurgždesys, traškesys ar net užsikirtimo pojūtis sąnaryje. Kai kuriais atvejais išgirstamas spragsėjimas arba trakštelėjimas, tai vadinama krepitu.
Skausmo plitimas
Nors skausmas dažniausiai centrinis, neretai gali plisti ir į aplinkines vietas – kirkšnį, šlaunį, sėdmenis ar net kelį. Tokie pojūčiai vadinami sklindančiu (arba referenciniu) skausmu, kuris gali „klajoti“ – keisti vietą pagal judesius ar kitus veiksnius.
Osteoartritas dažniausiai pažeidžia vieną klubą vienu metu, o uždegiminės kilmės artritas būdingesnis abiejų klubų pažeidimui ar net keliems sąnariams tuo pat metu. Tiesa, jei pajutote vienpusį osteoartritą, tai nebūtinai reiškia, jog ateityje jis paveiks ir kitą klubą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Klubo osteoartritas dažniausiai vystosi dėl ilgalaikio, kasdienio sąnario apkrovimo. Klubo sąnariui tenka didžiulė dalis kūno svorio bei aktyvių judesių: vaikščiojimas, sėdėjimas ar atsistojimas visada reikalauja stiprios atramos. Su amžiumi kremzlės natūraliai dyla, tačiau kai kuriems žmonėms tai nutinka greičiau dėl tam tikrų rizikos veiksnių:
- Didėjantis amžius
- Užsiėmimai ar sportas, kur daug pasikartojančių judesių ir apkrovų klubui
- Antsvoris, didinantis sąnarių apkrovą
- Ankstesnės traumos ar operacijos klubo srityje
- Neteisinga klubo sąnario padėtis (klubo displazija arba impingement syndromas)
- Paveldimumas (šeimos istorija)
Uždegiminės kilmės artritas priešingai – nėra tiesiogiai susijęs su sąnario dėvėjimu, tačiau uždegimas gali paspartinti žalingas pokyčius. Dažniausiai uždegiminiai artritai yra autoimuniniai: imuninė sistema ima klaidingai pulti nuosavus audinius ir taip sukelia sąnario uždegimą.
- Tam tikri genetiniai pokyčiai
- Specifinių autoantikūnų buvimas kraujyje
- Autoimuninių ligų šeimos ar asmeninė istorija
Kaip nustatomas klubo artritas
Diagnozę padeda nustatyti pokalbiai apie simptomus, apžiūra ir funkciniai judesių testai – gydytojas vertina, kiek sąnarys lankstosi, kiek skauda judant ir kaip žmogus vaikšto. Dažniausiai papildomai atliekami ir rentgeno tyrimai: jie leidžia įvertinti sąnario būklę, matyti tinimą, erozijas ar kitus degeneracinius pakitimus. Jei įtariamas uždegiminės formos artritas, papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai, ieškant specifinių žymenų.
Artrito gydymo galimybės
Parenkant gydymą, vertinama artrito tipas ir jo stadija. Beveik visada pradedama nuo konservatyvių – nekooperacinių – priemonių ir gyvenimo būdo rekomendacijų. Gydymo tikslas – suvaldyti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Kasdienės veiklos koregavimas: svorio mažinimas, judesių ribojimas, veiklų keitimas ar darbo aplinkos pritaikymas. Kai kada pagelbėja ir vaikščiojimo lazdelė.
- Šilumos/šalčio terapija: ledas tinka mažinti uždegimą, o šiluma padeda atpalaiduoti standų sąnarį.
- Fizioterapija: specialūs pratimai ir švelni mankšta stiprina sąnarį ir palaiko jo lankstumą.
- Vaistai nuo skausmo ir uždegimo (ypač nesteroidiniai vaistai), taip pat tepalai vietiniam naudojimui palengvina simptomus.
Progresuojant ligai, kai šios priemonės tampa nebeefektyvios, apsvarstomi gydytojo siūlomi gydymo metodai – injekcijos ar stipresni medikamentai. Terapinės injekcijos apima:
- Steroidų (kortikosteroidų) injekcijos: stipriai ir greitai mažina uždegimą ir skausmą, dažniausiai naudojamos uždegiminio pobūdžio artrito atveju.
- PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijos: skatina natūralų kremzlės atsistatymą ir tinka osteoartritui gydyti.
Be injekcijų, uždegiminių artritų gydymui gali būti skiriami geriami kortikosteroidai ar specialūs ligos eigą keičiantys vaistai – jie slopina imuninę sistemą ir padeda suvaldyti uždegimą visame organizme.
Chirurginis gydymas
Jei kiti metodai nebeveiksmingi, taikoma operacija – dažniausiai tai klubo keitimas. Operacijos būna dviejų pagrindinių tipų:
- Klubo paviršiaus atkūrimas (resurfacing): pašalinama pažeista kremzlė ir kaulo paviršius, o vietoje jų įstatomos specialios metalinės dangos, užtikrinančios sklandų judėjimą.
- Pilnas klubo keitimas: pažeistos dalys pakeičiamos dirbtinėmis (protezais), kurie tarnauja ne vieną dešimtmetį.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Visiškai išgydyti osteoartrito šiuo metu nėra galimybių, tačiau konservatyvus gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir sustabdyti progresavimą. Jei šios priemonės neveiksmingos, klubo keitimo operacija dažniausiai ilgalaikėje perspektyvoje pašalina klubo osteoartrito požymius. Jei operacija atliekama vyresniame amžiuje, dažnai implantas tarnauja visą likusį gyvenimą; jaunesniems pacientams ateityje gali prireikti pakartotinės operacijos dėl natūralaus protezo nusidėvėjimo.
Veiklos, kurių reikėtų vengti
Tam, kad nepablogėtų sąnario būklė, svarbu atsisakyti arba apriboti:
- Intensyvių, didelį krūvį sukeliančių sporto šakų, pavyzdžiui, bėgimo ar šuolių
- Didelių svorių kėlimo stovint
- Dažno pritūpimo, sukimosi ar didelių lanko judesių
- Ilgo sėdėjimo ar kojų kryžiavimo sėdint
