Tikriausiai visi yra susidūrę su garsu, kuris sukelia staigų gilų nepatogumą. Ar tai būtų kreida ant lentos, automobilio stabdžių girgždesys ar bet koks kitas nemalonus garsas, šios reakcijos gali būti itin intensyvios ir sukelia ne tik psichologinį, bet ir fizinį diskomfortą. Kodėl taip yra ir kas slypi už mūsų kūno reakcijų į garsus? Šiame straipsnyje pasiaiškinsime, kokios yra šių pojūčių priežastys, ir kodėl kai kurie garsai mus taip stipriai paveikia.
Kaip garsai veikia mūsų smegenis
Kai garsas pasiekia mūsų ausis, vibracijos paverčiamos elektriniais signalais, kurie siunčiami į smegenis. Tuo metu smegenys interpretuoja šiuos signalus kaip garsus. Tačiau kai kurie garsai gali aktyvuoti skirtingas smegenų dalis įvairiais būdais. Kai kurios studijos rodo, kad itin nemalonius garsus, kaip nagų braukimas per lentą, mūsų smegenys apdoroja ties smegenų kamienu – regionu, atsakingu už instinktyvias reakcijas ir apsauginius mechanizmus.
Emocinis atsakas į garsus
Garsai gali sukelti stiprius emocinius atsakus – nuo ramybės iki sužavėjimo ar net baimės. Nemalonių garsų atveju, dažnai veikia mandolinas smegenyse, kuris atsako už emocijas ir gali sukelti stiprias neigiamas emocines reakcijas. Šios reakcijos gali pasireikšti ne tik psichiniu, bet ir fiziniu diskomfortu.
Misophonia ir garso jautrumas
Misophonia yra terminas, naudojamas apibūdinti stiprią neapykantą ar reakciją į specifinius garsus. Nors tikslios šios būklės priežastys dar iki galo nėra aiškios, tyrimai rodo, jog tai gali būti siejama su padidėjusiu mandolinos aktyvumu. Mokslininkai tiki, jog šią būklę lemia nenormalūs garso apdorojimo procesai smegenyse.
Kokie garsai dažniausiai sukelia reakcijas
Dažniausiai minimos misophonijos priežastys yra rutulėlių spragtelėjimai, maisto kramtymas, kvėpavimas, šnabždėjimas ir impulsiniai garsai kaip beldimas. Kiekvieno žmogaus jautrumas ir reakcija į šiuos garsus gali būti skirtinga, tačiau visais atvejais garsinio diskomforto patyrimas gali reikšti, kad turite padidintą jautrumą tam tikriems garsams.
Fiziniai diskomforto simptomai
Be emocinių reakcijų, garsinis diskomfortas gali sukelti fizinius simptomus. Šie gali apimti:
- Širdies ritmo padidėjimas
- Bendras nerimo pojūtis
- Raumenų įtempimas
- Galvos skausmai
- Šalto prakaito liejimas
Šie simptomai dažnai pasireiškia dėl autonominės nervų sistemos suaktyvėjimo.
Kaip valdyti garso sukeltą diskomfortą
Nors nėra specifinio gydymo misophonijai, yra keletas strategijų, kurios gali padėti valdyti ir sumažinti garso sukeltą diskomfortą. Štai keletas jų:
Triukšą mažinantys įrankiai
Triukšmą slopinančios ausinės arba ausų kištukai gali padėti sumažinti arba visai pašalinti diskomfortą keliančius garsus, suteikdami pertrauką nuo triukšmo.
Psichoterapija
Kognityvinės elgesio terapijos (KET) gali padėti keisti nepalankius mąstymo modelius ir mokytis reakcijų valdymo technikų. Tai gali pagerinti asmeninę gyvenimo kokybę ir padėti valdyti misophonijos simptomus.
Aplinkos kontrolė
Aplinkos triukšmo kontrolė, tokia kaip darbo ar gyvenamųjų patalpų izoliavimas nuo garsų, gali sumažinti susidūrimo su nemaloniais garsais galimybę.
Išvados
Garsai gali stipriai veikti mūsų emocijas ir fizinę būseną. Mokslo bendruomenė vis dar siekia suprasti visus subtilumus, susijusius su mūsų reakcijomis į garsus, tačiau aišku, kad tokie pojūčiai kaip misophonija turi tiek neurologinį, tiek emocinį pagrindą. Laimei, turint tinkamas strategijas ir supratimą, galima rasti būdų, kaip susidoroti su šiais nemaloniais pojūčiais ir pagerinti gyvenimo kokybę.
