Nors daugeliui žmonių pasiilgti žiemos šaltuko gali būti vienas iš mėgstamiausių sezoninio gyvenimo akcentų, kai kurie asmenys kenčia nuo nuolatinio šaltumo jausmo, nepaisant oro sąlygų ar aplinkos temperatūros. Šis nepatogumas gali kilti dėl įvairių medicininių, psichologinių ar gyvenimo būdo veiksnių. Gilinamės į galimas priežastis, kodėl kai kuriems žmonėms visada jaučiasi šalta, ir kaip supratimas, kas vyksta jūsų organizme, gali padėti rasti sprendimus.
Metabolizmo ir šilumos kontrolės mechanizmas
Plika tiesa apie metabolismą
Metabolizmas – organizmo gebėjimas perdirbti maistą į energiją – yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių kūno šilumos gamybą. Kai metabolizmas yra lėtesnis, šilumos gamyba gali būti nepakankama, o tai reiškia, kad organizmas gali jausis šalčiau nei įprastai. Tai gali atsitikti dėl skydliaukės veiklos sutrikimų, kaip hipotirozė, kuri sulėtina medžiagų apykaitą.
Hormonų įtaka kūno šilumai
Šilumos jausmas kūne ne mažiau priklauso ir nuo hormonų veiklos. Skydliaukės hormonai, tokie kaip tiroksinas, reguliuoja daugelį metabolinių procesų. Jei šie hormonai yra gaminami nepakankamai, organizmas gali nespėti išlaikyti optimalios vidinės kūno temperatūros.
Kraujotakos sistema ir kraujo apytaka
Kraujotakos sutrikimai
Šalti rankos ir kojos dažnai yra pirmasis signalas, kad gali būti problemų su kraujotaka. Nepakankama kraujo apytaka reiškia, kad kraujas nepasiekia kūno galūnių pakankamai efektyviai, kad palaikytų jų šilumą. Tai dažnai atsitinka, kai susiaurėja kraujagyslės arba yra kraujo krešuliai, išprovokuoti įvairių veiksnių.
Rėyno fenomenas
Rėyno (Raynaud) fenomenas yra kraujotakos sutrikimas, kai kraujagyslės, reaguodamos į šaltą ar stresą, traukiasi daugiau nei įprastai. Tai gali sukelti pirštų ir kojų pirštų baltumą ar net mėlynumą, kartu atsiranda šaltumo jausmą. Ši būklė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
Psichologiniai faktoriai
Stresas ir jo poveikis kūno temperatūrai
Lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį viso kūno funkcijoms, įskaitant temperatūros reguliavimą. Stresas gali trukdyti tinkamai veikti autonominei nervų sistemai, kuri atsako už homeostazę, t.y., temperatūros ir kitų kūno vidinių funkcijų reguliaciją.
Nuotaikų sutrikimai ir depresija
Depresija ir kiti nuotaikų sutrikimai taip pat gali daryti įtaką, kaip kūnas jaučia šilumą ar šaltį. Tokie sutrikimai gali paveikti smegenų gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, dėl ko žmogus gali jaučiasi šaltesnis negu įprastai.
Gyvenimo būdas ir išoriniai veiksniai
Mitybos įpročiai
Bendra mityba tiesiogiai veikia kūno šilumos gamybą. Neatitinkantis kalorijų vartojimas arba nesubalansuota dieta gali prisidėti prie sumažėjusio šilumos jausmo. Žemą kalorijų vartojimą lydi sumažėjusi šilumos gamyba, nes organizmui trūksta „kuro” energijai kurti.
Fizinio aktyvumo trūkumas
Fizinis aktyvumas stimuliuoja kraujotaką ir medžiagų apykaitą, kas yra svarbu kūno temperatūros reguliavime. Asmenys, aktyviai nesportuojantys, gali turėti lėtesnį metabolizmą, dėl to gali jaustis nuolat šalti.
Aplinka ir oras
Žmonės, pripratę gyventi šiltame klimate, gali jautriau reaguoti į šaltesnę aplinką. Organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujos temperatūros, kas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius.
Išoriniai ir vidiniai sprendimų būdai
Rūpintis savo mityba
Viskas prasideda nuo to, ką dedame į savo organizmą. Subalansuota mityba, turinti pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, gali padėti palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Įtraukimas į dietą maistų, turinčių daug Omega-3 riebiųjų rūgščių, gali padėti palaikyti gerą kraujotaką.
Fizinio aktyvumo įtraukimas į kasdienybę
Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda pagerinti kraujotaką ir metabolizmą, bet ir prisideda prie bendros savijautos gerinimo. Tai gali būti paprasta jogingė ar ilgos proaktyvios pasivaikščiojimai kasdien.
Sumažinti stresą ir palaikyti gerą psichinę sveikatą
Vengiant ir valdyti stresą, taip pat išlaikant gerą psichinę sveikatą, galima reikšmingai pagerinti kūno šilumos jausmą. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar jogし負zzwa gali būti puikus būdas pradėti.
Žinoma, svarbu prisiminti, kad jei nuolatinis šalčio jausmas trunka ilgą laiką ir yra labai nemalonus, verta pasitarti su gydytoju. Profesionalus medicininis įvertinimas gali padėti nustatyti tikslias priežastis ir veiksmingai jas spręsti.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
