Sėdėjimas – tai veikla, kuri daugeliui iš mūsų dažniausiai siejasi su poilsiu ar darbu priešais kompiuterį. Tačiau kartais netgi šioje, atrodytų, ramioje būsenoje, galite pajusti, kad trūksta oro. Kas gali sukelti šį pojūtį, kai jūs tiesiog sėdite? Šis straipsnis padės jums geriau suprasti galimas priežastis, taip pat pasiūlys naudingus patarimus, kaip įveikti tokius pojūčius.
Kas sukelia oro trūkumą sėdint
Fiziniai veiksniai
Oro trūkumas sėdint gali būti susijęs su įvairiais fiziniais veiksniais. Viena iš dažniausių priežasčių – prasta laikysena. Ilgai sėdint netaisyklinga laikysena, gali susidaryti spaudimas kvėpavimo takams ir diafragmai. Tai riboja jūsų galimybes giliai kvėpuoti, sukeldama pojūtį, kad trūksta oro.
Kitas fizinis veiksnys, galintis sukelti šį pojūtį, yra sėdimasis darbo pobūdis, kuris kartais siejamas su nutukimu. Antsvoris gali sudaryti papildomą spaudimą krūtinės ląstai ir diafragmai, o tai stabdo kvėpavimą ir paveikia oro poreikius, net jei esate ramus.
Emociniai ir psichologiniai veiksniai
Neretai oro trūkumo jausmas yra susijęs su nerimu ar panikos priepuoliais. Streso metu jūsų kūnas gali reaguoti su fiziniais simptomais, tokiais kaip greitesnis širdies plakimas ar jausmas, kad trūksta oro. Tai yra normali kūno reakcija į streso hormonų šuolį, kuris gali atsirasti net ir sėdint.
Kai kuriems žmonėms oro trūkumas gali būti siejamas su suprantamais ar nesuvokiamais streso šaltiniais, kurie sukuria užburtą ratą: patiriate nerimą, dėl kurio jums atrodo, kad trūksta oro, o tai kelia dar daugiau nerimo.
Kaip pagerinti būklę
Pagerinkite laikyseną
Svarbu užtikrinti teisingą laikyseną, ypač jei dirbate sėdimą darbą. Pradėkite nuo to, kad turėtumėte sėdėti su tiesia nugara, abi kojos turėtų būti padėtos ant žemės, o riešai turėtų būti neutrali pozicija priešais klaviatūrą ar kitas darbo priemones. Tokioje pozicijoje mažiau spaudžiate savo kvėpavimo sistemą.
Sumažinkite stresą
Stresui valdyti gali padėti kvėpavimo pratimai. Vienas iš populiariausių metodų yra lėtas ir gilus kvėpavimas, kuris padeda atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. Valdomas kvėpavimas per 4 sekundes įkvėpus, 6 sekundes sulaikant oro ir 8 sekundes iškvėpus gali būti puikus būdas raminti kūną ir protą.
Fizinis aktyvumas
Fizinis judėjimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina oksigenaciją ir priverčia jūsų kūną naudoti deguonį efektyviau. Netgi trumpi pėsčiųjų takai ar minimalūs tempimo pratimai kas valandą gali padėti sumažinti oro trūkumo pojūtį.
Galimi medicininiai paaiškinimai
Plaučių funkcija
Kai kurie žmonės gali jausti oro trūkumą dėl plaučių funkcijos sutrikimų, tokių kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Šios būklės gali pablogėti dėl sėdėjimo, kuomet nepakankamai naudojate diafragmą. Jei jums įtariama tokia būklė, būtina kreiptis į gydytoją dėl tinkamų tyrimų ir gydymo.
Širdies sveikata
Širdies problemos, tokios kaip širdies nepakankamumas ar kitos širdies ligos, taip pat gali sukelti oro trūkumą. Šios būklės gali būti sunkios, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite nuolatinį oro trūkumą sėdint ar bet kurioje kitoje situacijoje.
Gastrointestinalinės priežastys
Rūgšties refliuksas arba gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali kartais sukelti oro trūkumo jausmą. Kai rūgštis iš skrandžio patenka į stemplę, ji gali sukelti spaudimą diafragmai ir sumažinti kvėpavimo erdvę, kruopštesni stebėjimai ir gyvenimo būdo korekcijos gali padėti.
Išvada
Sėdėjimas gali atrodyti kaip paprastoji užduotis, tačiau jis gali atskleisti potencialias sveikatos problemas, sukeliančias oro trūkumą. Tinkamos laikysenos palaikymas, streso valdymas, reguliari fizinė veikla ir medicininės konsultacijos yra svarbūs žingsniai kovojant su šiuo nemaloniu pojūčiu. Jei problema išlieka arba blogėja, ypatingai svarbu pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir skirta tinkama terapija.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
