Akys natūraliai gamina ašaras, kurios išteka ašarų latakais ir vėliau išgaruoja. Kai ašarų išsiskiria daugiau nei įprastai, jos ima kauptis, ir akys pasidaro ašarojančios.
Kodėl reikalingos ašaros
Ašaros atlieka svarbią funkciją – jos nuolat drėkina akis ir padeda pašalinti dulkes bei smulkias daleles. Taip pat ašaros yra imuninės sistemos dalis, padedanti saugoti akis nuo infekcijų.
Viršutiniuose vokų sluoksniuose esantys liaukos gamina ašaras iš vandens bei druskų. Kiekvieną kartą sumirksėjus, ašaros tolygiai paskirstomos ir palaiko paviršių drėgną. Papildomos liaukos išskiria aliejus, kurie lėtina ašarų išgaravimą ir saugo nuo jų bėgimo per kraštelius.
Akių ašarojimo priežastys
Laikinas ašarojimas dažnai pasireiškia reaguojant į emocijas, juoką, aštrų maistą, kosėjimą, vemimą ar žiovulį. Tačiau viena dažniausių priežasčių – sausų akių sindromas. Kai akims trūksta reikiamos drėgmės ar teisingos ašarų sudėties, jos dirginamos, todėl organizmas reaguoja gausia ašarų gamyba.
Akių ašarojimas gali būti susijęs ir su išoriniais veiksniais bei sveikatos sutrikimais:
- Vėjas, šaltis, dulkės, ryški šviesa ar saulė
- Ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną ar akių nuovargis
- Oro užterštumas, smogas
- Peršalimas, sinusų uždegimas, alergijos
- Vokų uždegimas (blefaritas)
- Vokų iškrypimai į išorę ar vidų (ektropionas, entropionas)
- Ant voko auganti blakstiena (trichiazė)
- Konjunktyvitas („raudonos akys“) ar kitos infekcijos
- Blokuoti ašarų latakai
- Svetimkūniai, cheminės medžiagos ar dirginančios dujos
- Susidūrimas su sužeidimu (nubrozdinimai, įbrėžimai)
- Kai kurių vaistų vartojimas
- Onkologinės gydymo procedūros – chemoterapija, spindulinė terapija
Dažniausiai akys liaujasi ašaroti, kai tik pašalinama pagrindinė priežastis. Tačiau kartais šis sutrikimas gali užsitęsti ir tapti nuolatiniu.
Kada verta kreiptis į medikus?
Nors dažniausiai ašarojimas praeina savaime, kai kuriais atvejais būtina pasitarti su gydytoju ar akių specialistu.
- Staigus regėjimo pablogėjimas ar matomo vaizdo iškraipymas
- Akių pažeidimas ar nubrozdinimas
- Kontaktas su cheminėmis medžiagomis
- Išskyros ar kraujavimas iš akies
- Svetimkūnis akyje arba po voku
- Akys paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos
- Paaiškinimo neturintys sumušimai aplink akis
- Skausmingumas ar diskomfortas nosies, žandų srityje arba sinusuose
- Kartu atsiradęs stiprus galvos skausmas
- Akių ašarojimas, kuris ilgai nepraeina arba blogėja
Akių ašarojimo gydymas
Daugeliu atvejų ašarojimą pakanka tiesiog stebėti – dažnai jis praeina, kai akys sugyja ar praeina dirgiklis. Jei simptomai užsitęsia, gydytojas gali atlikti akių patikrą ar kitus tyrimus. Gali būti užduodami klausimai apie ankstesnes traumas, vartojamus vaistus ar maisto papildus.
Kartais atliekamas testas, leidžiantis patikrinti ašarų latakų praeinamumą.
Gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau gali būti siūlomi šie sprendimai:
- Receptiniai akių lašai
- Alergijos ar infekcijos gydymas
- Antibiotikai, jei diagnozuojama infekcija
- Šiltas drėgnas kompresas ant akių, ypač jei užsikimšę latakai
- Chirurginis ašarų latakų atvėrimas
- Sudėtingesniais atvejais – procedūra, suformuojanti naują ašarų nutekėjimo kelią
Ko tikėtis ateityje?
Daugumai žmonių akys ašaroja tik laikinai ir simptomai praeina be gydymo. Visgi, jei ima keistis regėjimas ar atsiranda sunkesnių simptomų, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus – laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti rimtų pasekmių.
