Alzheimerio liga dažniausiai asocijuojama su atminties praradimu ir sutrikusiu mąstymu. Tačiau šis sutrikimas pasireiškia ir elgesio pakitimais, tarp jų – įvairiais motoriniais simptomais. Vienas iš dažniausių tokių požymių yra vaikščiojimas pirmyn ir atgal, klajojimas, lingavimas, pasikartojantys judesiai.
Motoriniai simptomai ir jų išraiškos
Alzheimerio liga gali pasireikšti įvairiais motoriniais elgesio modeliais. Vienas jų – vaikščiojimas pirmyn ir atgal tuo pačiu maršrutu, dar vadinamas „pacing“. Toks elgesys dažnai tęsiasi ilgai ir gali net išsekinti žmogų. Priežastys, kodėl žmogus taip elgiasi, gali būti įvairios:
- vidinis neramumas
- juntamas skausmas ar diskomfortas
- fizinio aktyvumo poreikis
- įpratimas daug judėti ankstesniuose gyvenimo etapuose
Pacing ir kiti pasikartojantys judesiai
Be vaikščiojimo, pasitaiko ir kitų pasikartojančių veiksmų. Tai gali būti lingavimas, rankų mostai, pirštų baksnojimas ar kitos manieros. Kartais prisideda netikėti judesiai, išsiblaškymas, dirglumas ar tapimas irzliu.
Pacing kaip ankstyvas Alzheimerio ženklas
Nors dažniau motoriniai elgesio požymiai pasireiškia pažengusioje ligos stadijoje, tyrimai rodo, kad net ir ankstyvoje ar išplitusioje formoje gali pasireikšti nerimo ir sujaudrumo simptomų, įskaitant vaikščiojimą ar klajojimą. Pastebėta, kad daugiau nei pusei žmonių su pradine ar lengva ligos eiga pasireiškia sujaudrumas ar kitokie nerimo požymiai.
Panašių simptomų kartais stebima ir esant lengvam pažinimo sutrikimui, kuris gali būti ankstyva demencijos stadija. Kai kurie tyrimai rodo, kad nervingumas ar jaudulys gali būti požymis, kad lengvas pažinimo sutrikimas progresuos į Alzheimerio ligą.
Kaip padėti įveikti vaikščiojimą ir nerimą?
Pirmiausia verta ieškoti priežasčių, kodėl žmogus dažnai vaikšto ar juda – galbūt jis nerimauja, jaučia skausmą, ar tiesiog jam trūksta veiklos. Supratus priežastį, galima bandyti sumažinti šių simptomų dažnį. Pavyzdžiui, gerai padeda įvairios užduotys ir aktyvumo skatinimas.
- Stebėkite, ar žmogui patogu, ar jis jaučiasi saugiai.
- Stenkitės atitraukti dėmesį – pasiūlykite ramias, įtraukiančias veiklas.
- Pasirūpinkite ramesne, nedirginančia aplinka.
- Užtikrinkite pakankamą poilsį ir miegą.
Kartais šių veiksmų gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojas gali pasiūlyti tam tikrus vaistus, padedančius sumažinti nerimą ar perdėtą motorinį aktyvumą.
