Po gimdymo atsirandanti mažakraujystė – dažnas reiškinys, kuris neretai pasireiškia dėl kraujo netekimo gimdymo metu arba nepakankamo geležies kiekio organizme nėštumo laikotarpiu.
Ši būklė gali kelti įvairių fizinių simptomų, įskaitant nuolatinį nuovargį, dusulį, galvos skausmus, šaltas rankas bei kojas, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą ir dažnesnes infekcijas.
Kaip mažakraujystė po gimdymo veikia organizmą
Po gimdymo išsivysčiusi mažakraujystė gali turėti neigiamą poveikį ne tik mamai, bet ir kūdikiui. Gali sumažėti pieno gamyba, padidėti pogimdyminės depresijos rizika, susilpnėti imunitetas tiek motinai, tiek vaikui. Be to, kūdikiui gali sutrikti pažintinė raida.
Mažakraujystės gydymo būdai po gimdymo
Gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Dažniausiai taikomi keli metodai:
- Geležies papildai. Kai mažakraujystė lengva, dažnai skiriami geležies preparatai, kuriuos reikia vartoti kelis mėnesius.
- Geležies leidimas į veną. Jeigu geležies papildai neveiksmingi ar netoleruojami, ar kai būklė yra vidutinio sunkumo ar sunki, geležis gali būti skiriama intraveniniu būdu. Dozę parenka gydytojas, įvertinęs simptomus ir sveikatos istoriją.
- Mityba. Svarbu įtraukti daugiau geležies turinčių produktų į kasdienį racioną. Rinkitės raudoną mėsą, tokią kaip jautiena ar kepenys, paukštieną, tamsiai žalių lapinių daržovių (špinatų, lapinių kopūstų, vandens kresų), džiovintų vaisių (slyvų, razinų), tofu, geležimi praturtintų grūdų ir duonos.
Ką būtina žinoti apie būklės stebėjimą
Kai gydoma mažakraujystė, svarbu reguliariai tikrinti kraujo rodiklius, kad būtų aišku, ar pasirinktas gydymo būdas efektyvus, o prireikus – pakeisti jį kitu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu po gimdymo sumažėjęs energijos lygis, dusulys ar kiti simptomai nepraeina ar stiprėja, nereikėtų delsti – verta pasitarti su gydytoju. Specialistas gali paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, bendrą kraujo tyrimą, kad nustatytų geriausią gydymo planą ir atmestų kitas galimas negalavimo priežastis.













