Perdažnai susitraukianti šlapimo pūslė, dar vadinama hiperaktyvia šlapimo pūsle, gali sukelti staigų ir sunkiai suvaldytą norą šlapintis. Tokie pojūčiai dažnai užklumpa netikėtai, tad žmogus nespėja pasiekti tualeto. Tokia būklė dažnai stipriai keičia kasdienį gyvenimą – menkina socialinį aktyvumą, darbingumą, lemia nerimą intymiame gyvenime, prastina miego kokybę.
Galimos priežastys
Šlapimo pūslės hiperaktyvumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jį sukelia infekcijos, augliai, insultas, akmenys inkstuose ar šlapimo pūslėje, padidėjusi prostata. Kartais šios būklės priežastis lieka neaiški. Tokia pūslė dar vadinama „dirglia šlapimo pūsle“.
Kaip gydoma hiperaktyvi šlapimo pūslė
Prieš pradedant svarstyti sudėtingesnius sprendimus, dažnai taikomi paprastesni gydymo būdai. Gydytojas gali siūlyti keisti mitybą, gėrimo režimą arba atlikti specialius dubens dugno raumenų pratimus. Šlapimo pūslės treniravimas, kai žmogus mokosi ilginti laiką tarp šlapinimosi ar pradeda reguliariai tuštinti pūslę pagal susidarytą grafiką, taip pat veiksmingas daugeliui žmonių. Prireikus skiriami vaistai, padedantys atpalaiduoti pūslės raumenis. Tam tikrais atvejais, kai šie būdai neveiksmingi, naudojamas pertraukimas kateterizavimas.
Chirurginiai sprendimai
Kai įprastos gydymo galimybės nepadeda, veiksmingumo gali suteikti chirurginės intervencijos. Gydymo tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti alinančius simptomus.
Sakralinė nervų stimuliacija
Vienas iš pažangesnių būdų – sakralinių nervų stimuliacija arba modulacija. Šios procedūros metu į poodį prie sėdmens ar apatinės pilvo dalies įdedamas specialus impulsų generatorius. Jis siunčia signalus į nervus, atsakingus už šlapimo pūslės veiklą, taip koreguodamas netinkamus nervų impulsus. Įrenginys gali būti naudojamas ilgą laiką. Ši procedūra paprastai taikoma tik tada, kai kiti gydymo būdai nepadeda.
Pūslės didinimo operacija
Retais, ypač sudėtingais atvejais, gali būti atliekama šlapimo pūslės augmentacija. Per šią operaciją prie šlapimo pūslės sienelės priauginamas nedidelis žarnyno audinio gabalėlis. Tokiu būdu padidinama pūslės talpa – ji gali sutalpinti daugiau šlapimo. Vieniems žmonėms po procedūros šlapinimasis tampa įprastas, kitiems gali prireikti kateterio nuolatiniam pūslės ištuštinimui.
Šlapimo nukreipimo procedūra
Kitas variantas – šlapimo nukreipimas. Ši operacija atliekama tuomet, kai šlapimo pūslės nebegalima saugiai naudoti. Procedūros metu šlapimtakių latakai nukreipiami tiesiai per pilvo sieną į išorę. Šlapimas tuomet surenkamas į specialų maišelį, vadinamą stomos maišeliu, kuris tvirtinamas prie pilvo ir paprastai nesukelia didesnių nepatogumų kasdieniame gyvenime.
Pilnas pūslės šalinimas
Šlapimo pūslė nėra gyvybiškai būtinas organas, tačiau ją šalinama tik tuomet, kai nėra kitos galimybės pagerinti laikyseną ir gyvenimo kokybę. Visiškai pašalinus pūslę, šlapimas būna nuvedamas į stomos maišelį per naujai suformuotą taką.
Pooperacinės rizikos
Kaip ir po kiekvienos operacijos, po šlapimo pūslės chirurginių procedūrų gali pasitaikyti tam tikrų komplikacijų. Galimos infekcijos, netyčinis audinių ar organų pažeidimas, kraujavimas, skausmai, nepageidaujama reakcija į nuskausminamąsias medžiagas. Po operacijos gali varginti šlapimo pratekėjimas, oda aplink pjūvį gali sudirgti, o instrumentų vietoje kartais kyla nepatogumų.
Kaip OAB veikia kasdienybę
Negydoma hiperaktyvi šlapimo pūslė ženkliai sumažina gyvenimo kokybę. Nors ši problema yra dažna, dažnai žmonės delsia su ja kreiptis į gydytoją. Gydymas gali ne tik palengvinti simptomus, bet ir visiškai sugrąžinti komfortą kasdienybėje. Jei ilgą laiką vargina šlapimo nelaikymas ar staigus noras šlapintis, svarbu išdrįsti pasikalbėti su specialistu – anksčiau pradėtas gydymas dažnai leidžia vėl džiaugtis gyvenimu.
