Skrandžio gripas, arba virusinis gastroenteritas, dažnai painiojamas su gripu, nors jį sukelia visiškai kiti virusai, nesusiję su gripo virusu.
Kas sukelia skrandžio gripą
Dažniausias virusinio gastroenterito kaltininkas – norovirusas, tačiau ligą gali sukelti ir rotavirusas, adenovirusas ar astrovirusas. Visi šie virusai sukelia panašius virškinimo trakto sutrikimus.
Kaip užsikrečiama skrandžio gripu
Virusai plinta daugiausia per tiesioginį kontaktą su užkrėstu vandeniu ar maistu. Didžiausią riziką kelia žali šaltieji patiekalai, pavyzdžiui, salotos arba austrių patiekalai. Užsikrėsti galima ir nuo žmogaus, kuris vemia ar kosti būdamas šalia. Retais atvejais infekciją galima pasigauti liečiant neseniai užterštus paviršius, o vėliau palietus burną. Kai kurie virusai, pavyzdžiui, norovirusas, atsparūs įprastiems dezinfekcijos būdams, todėl jie plinta itin greitai.
Skirtingos skrandžio gripo fazės
- Viruso patekimas į organizmą. Dažniausiai liga prasideda kontaktu su užsikrėtusiu vandeniu, maistu ar paviršiais.
- Inkubacinis laikotarpis. Simptomai dažniausiai pasirodo po 1–2 dienų nuo užsikrėtimo. Pavyzdžiui, noroviruso atveju tai – 12–48 valandos.
- Ūmi fazė. Pirmieji požymiai – pykinimas, vėmimas ir vandeningas, tačiau ne kraujingas, viduriavimas. Dažnai pasireiškia ir pilvo skausmas, spazmai, subfebrilus karščiavimas. Ūmūs simptomai paprastai trunka 1–3 dienas.
- Pagerėjimas. Ligos eigą lemia bendra sveikatos būklė ir organizmo atsparumas. Daugeliui žmonių sveikata grįžta į normą per 3–14 dienų, simptomai pamažu silpsta.
Kokios yra gydymo galimybės
Pirmuose dviejuose etapuose skrandžio gripą sustabdyti nėra galimybių – kol simptomai dar nepasirodę, gydymo nereikia. Svarbiausias tikslas prasidėjus ligai – palaikyti skysčių balansą, nes organizmas netenka daug skysčių dėl vėmimo ir viduriavimo.
Rekomenduojama dažnai gurkšnoti vandens, vartoti specialius elektrolitų tirpalus be cukraus arba sultinį. Sunkiai nusilpusiems vaikams, vyresniems žmonėms ar silpnesnės imuninės sistemos pacientams gali prireikti gydymo ligoninėje, lašinant skysčius į veną.
Suaugusiems, kurie susiduria su stipriuoju pykinimu ar vėmimu, gali būti paskirti vaistai simptomams malšinti. Tačiau šie vaistai netinka visais atvejais, ypač vaikams ar senjorams. Prieš vartojant bet kokius vaistus, svarbu pasitarti su gydytoju.
Viduriavimą slopinančių vaistų dažnai nerekomenduojama vartoti, ypač jei nėra stiprios dehidratacijos. Taip išvengiama galimų komplikacijų. Antibiotikai skrandžio gripui netinka, nes jie veikia tik bakterijas, o virusų neveikia, nebent nustatoma papildoma bakterinė infekcija.
Ligos eiga gali skirtis
Kiek ilgai ir stipriai pasireikš simptomai, priklauso nuo individualios sveikatos, organizmo hidratacijos ir konkretaus viruso. Paprastai dauguma žmonių pradeda jaustis geriau per kelias dienas nuo pirmųjų simptomų. Jei savijauta nepagerėja arba simptomai ryškėja, derėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Ypač vaikams svarbu stebėti būklę – jei vėmimas ar stiprus viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi paras arba prastėja, būtina kreiptis į gydytoją.
