Vaisiaus vandenys – tai skaidrus ar gelsvas skystis, supantis besivystantį kūdikį gimdoje. Jis saugo nuo smūgių, padeda palaikyti pastovią aplinką, suteikia erdvės judėti ir augti. Nėštumo priežiūroje vienas iš būdų įvertinti, ar šio skysčio kiekis atitinka nėštumo laiką, yra vaisiaus vandenų indeksas.
Vaisiaus vandenų indeksas: kas tai ir kam jis reikalingas
Vaisiaus vandenų indeksas (dažnai trumpinamas kaip AFI) – tai neinvazinis ultragarsinis tyrimas, kuriuo įvertinamas vaisiaus vandenų kiekis gimdoje. Pagal dabartines medicinos žinias šis rodiklis padeda gydytojui spręsti, kaip vystosi nėštumas, kaip jaučiasi vaisius ir ar nėra požymių, galinčių rodyti galimas komplikacijas.
Dažniausiai AFI atliekamas trečiąjį nėštumo trimestrą, maždaug 32–36 savaitę. Vis dėlto medicinos praktikoje pastebima, kad esant didesnei nėštumo rizikai ar įtariant sutrikimą, gydytojas gali paskirti tyrimą ir anksčiau bei kartoti jį dažniau.
Kaip atliekamas AFI matavimas
AFI yra ultragarsinis tyrimas, atliekamas per pilvo sieną. Jis paprastai taikomas nėštumams, kai laukiamasi vieno kūdikio, ir nuo maždaug 24 nėštumo savaitės.
Tyrimo metu pilvas „padalinamas“ į keturias dalis – įsivaizduokite kryžių per pilvą, kurio centras yra ties bamba. Kiekvienoje iš šių keturių sričių specialistas išmatuoja giliausią matomą vaisiaus vandenų „kišenę“, o gauti skaičiai sudedami. Taip gaunamas indeksas centimetrais.
Atsižvelgiant į nėštumo savaitę, AFI padeda įvertinti, ar vaisiaus vandenų kiekis yra įprastas, per mažas ar per didelis. Ši informacija gali turėti reikšmės tolesniam nėštumo stebėjimui ir gydymo planavimui.
Ką gali reikšti per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis
Per didelis kiekis (polihidramnionas)
Polihidramnionu vadinama būklė, kai vaisiaus vandenų yra daugiau nei tikėtasi pagal nėštumo laiką. Kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta. Moksliniai duomenys rodo, kad didesnis vaisiaus vandenų kiekis gali būti siejamas su didesne rizika tiek nėščiajai, tiek kūdikiui, o kai kuriais atvejais gali būti susijęs su vaisiaus raidos ypatumais, chromosominėmis būklėmis, ryškesniais struktūriniais vaisiaus pakitimais ar nėštumo komplikacijomis.
Lengvesniais atvejais gydymo gali neprireikti – dažnai pakanka stebėjimo. Jei polihidramnionas ryškus, gydytojas gali svarstyti priemones, padedančias sumažinti skysčio kiekį arba užtikrinti saugesnę priežiūrą, pavyzdžiui, skysčio sumažinimą procedūros metu, medikamentinį gydymą ar stebėjimą stacionare.
Per mažas kiekis (oligohidramnionas)
Oligohidramnionas reiškia, kad vaisiaus vandenų yra per mažai. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad tai neretai susiję su vaisiaus šlapimo sistema, ypač inkstų veikla, nes vaisiaus šlapinimasis yra svarbus vaisiaus vandenų šaltinis vėlesnėse nėštumo stadijose.
Nors tai gali pasitaikyti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, dažniau nustatoma nėštumo pabaigoje. Tolesni veiksmai priklauso nuo priežasties ir situacijos rimtumo. Galimi sprendimai:
- dažnesnė ultragarsinė stebėsena;
- režimo korekcijos, įskaitant poilsį ar gulimą režimą, jei gydytojas tai rekomenduoja;
- pagrindinių būklių, tokių kaip diabetas ar padidėjęs kraujospūdis, gydymo optimizavimas;
- amnioinfuzija (skysčio įvedimas į vaisiaus vandenų ertmę) tam tikromis klinikinėmis situacijomis;
- stacionarinis stebėjimas;
- ankstesnis gimdymo suplanavimas, jei rizika viršija naudą laukiant;
- kai kuriais atvejais – pagalba sprendžiant vaisiaus sveikatos problemas dar iki gimimo, jei įmanoma ir tikslinga.
Beveik visiškas vaisiaus vandenų nebuvimas (anhidramnionas)
Anhidramnionas – tai labai sunki oligohidramniono forma, kai vaisiaus vandenų yra itin mažai arba jų beveik nėra. Tokiu atveju vaisiaus plaučiai gali neišsivystyti pakankamai, o tai kelia labai didelę riziką naujagimiui. Medicinoje yra taikomos priemonės, kurios tam tikrais atvejais leidžia papildyti skysčio kiekį gimdoje nėštumo metu, tačiau taktika priklauso nuo priežasties ir bendros situacijos.
Kaip vertinami AFI skaičiai
Dažniausiai įprastu laikomas AFI intervalas nuo 5 cm iki 25 cm. Jei rodiklis mažesnis nei 5 cm, dažniau svarstomas oligohidramnionas, o jei didesnis nei 25 cm – polihidramnionas. Vis dėlto galutinį įvertinimą visuomet turi pateikti nėštumą prižiūrintis specialistas, atsižvelgdamas į nėštumo savaitę ir kitus ultragarsinius bei klinikinius duomenis.
Kada pasirenkamas kitas metodas: „vienos giliausios kišenės“ vertinimas
Kartais vietoje AFI pasirenkamas „vienos giliausios kišenės“ metodas, kai vertinama ne keturios pilvo sritys, o tik viena – didžiausia skysčio „kišenė“. Toks vertinimas gali būti naudingas, jei vaisiaus vandenų kiekį reikia įvertinti iki 24 nėštumo savaitės arba kai laukiamasi daugiau nei vieno kūdikio (pavyzdžiui, dvynių ar trynukų).
Pabaigai
AFI – tai paprastas, neskausmingas ir neinvazinis ultragarsinis tyrimas, padedantis įvertinti vaisiaus vandenų kiekį ir, kartu, galimą nėštumo komplikacijų riziką. Daugeliui nėščiųjų pakanka vieno vertinimo, tačiau esant didesnei rizikai, daugiavaisiam nėštumui ar kitiems klinikiniams požymiams, gydytojas gali rekomenduoti tyrimą kartoti ir stebėti pokyčius dinamikoje.
