Kibofobija – tai intensyvi kompiuterių baimė, kuri gali stipriai paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą. Šios baimės turintys žmonės vengia ne tik naudotis kompiuteriais, bet ir būti šalia jų. Dažnai jie atsisako lankytis biuruose, mokyklose ar kitose vietose, kur tikėtina sutikti šią technologiją. Kibofobiją neretai lydi ir baimė naudotis internetu ar net šiuolaikiniais telefonais, kurie funkcionuoja tarsi maži kompiuteriai.
Kibofobijos esmė
Kibofobija – tai specifinių fobijų rūšis, kurią dar vadina logizomechanofobija. Jos pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „žodį“ ir „mašiną“. Ši baimė dažnai siejama su bendru technologijų baimės reiškiniu – technofobija, o kai kuriems žmonėms ji persipina su mechanofobija (baime mašinoms) ar telefonofobija (baime kalbėti telefonu).
Kadangi šiuolaikiniame pasaulyje technologijos lydi mus beveik visur, stipri kibofobija gali labai riboti socialinį ir profesinį gyvenimą. Kai kurie žmonės dėl šios baimės netgi visiškai nustoja naudotis kompiuteriais ir vengia vietų, kuriose gali prireikti technologijų.
Kas sukelia kibofobiją?
Fobijų atsiradimą lemia įvairių veiksnių derinys: genetika, aplinkos įtaka ir asmeniniai išgyvenimai. Yra žinoma, kad asmenys, sergantys įvairiomis nerimo formomis, turėję kitų fobijų ar psichikos sutrikimų, dažniau gali pradėti jausti stiprią kompiuterių baimę, ypač jei praeityje buvo nemalonių patirčių naudojantis technologijomis.
- Depresija
- Bendrasis nerimo sutrikimas
- Kiti psichikos sutrikimai (pvz., kliedesinis sutrikimas ar šizofrenija)
- Obscesinis-kompulsinis sutrikimas
- Kitos fobijos arba šeimoje pasitaikančios fobijų istorijos
- Panikos priepuoliai ar panikos sutrikimas
- Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų
Kibofobijos dažnumas
Apie vienas iš dešimties suaugusių žmonių gyvenime susiduria su specifinėmis fobijomis. Kibofobijos dažnumo statistikos nėra tiksliai nustatytos, tačiau labiau rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės – ypač tie, kurie su technologijomis susidūrė tik vėliau gyvenime. Greitai tobulėjantys prietaisai gali kelti sumaištį ir nerimą, kuris ilgainiui virs fobija.
Kibofobijos požymiai
Šia baime sergantys asmenys patiria stiprų nerimą net pagalvoję apie kompiuterius, internetą ar mobilųjį telefoną, o būdami šalia jų jie gali išgyventi stiprią baimę ar panikos simptomus.
- Šaltkrėtis
- Svaigimas, galvos sukimasis
- Per didelis prakaitavimas
- Širdies plakimas ar permušimai
- Pykinimas
- Dusulys
- Drebėjimas ar virpėjimas
- Pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai
Šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik naudojantis technologijomis, bet ir esant mintyse apie būsimą kontaktą su kompiuteriu ar telefonu. Kartais pats mokymosi apie kompiuterį procesas sukelia baimę, ypač jei atrodo, kad jo valdymas yra labai sudėtingas.
Kibofobiją išprovokuojantys dalykai
Baimę dažnai sustiprina mintys apie savo asmeninės informacijos saugumą internete. Žmonės gali baimintis tapti elektroninio sukčiavimo ar kibernetinių atakų aukomis, nerimauti dėl duomenų vagysčių. Kai kuriuos baugina nuojauta, kad „kažkas stebi“ ar seka jų veiklą kompiuteryje. Dėl šių priežasčių kompiuteriai jiems asocijuojasi ne su patogumu, o su pavojumi.
Kibofobijos diagnozė
Diagnozuojant šią fobiją, specialistai klausia apie jūsų baimės stiprumą, simptomų dažnumą bei situacijas, kuriose jie pasireiškia. Gydytojas gali teirautis apie kitus nerimo ar fobijų sutrikimus ir vertinti, ar ši baimė trukdo kasdienėms veikloms, darbui ir miegui. Jei reikia, žmogus nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus, kurie padeda tiksliau įvertinti būklę ir pritaikyti gydymą.
Kibofobijos įveikos būdai
Pagrindinis gydymo principas – terapija, kuri siekia padėti žmogui suprasti ir išmokti valdyti savo baimę. Priimti technologijas ir susipažinti su jų galimybėmis gali padėti individualios pamokos ir saugi, palaikanti aplinka. Gydymo strategijos gali būti įvairios:
- Kognityvinė elgesio terapija padeda keisti suvokimą ir reakciją į baimę.
- Palaipsnis susidūrimas su baimę keliančiais objektais (ekspozicijos terapija) leidžia prisitaikyti prie technologijų mažais žingsniais.
- Psichoterapijos pokalbiai padeda ieškoti baimės šaknų ir suprasti savo jausmus.
- Specialūs atsipalaidavimo pratimai, hipnoterapija, kvėpavimo ar sąmoningumo praktikos gali sumažinti nerimą.
- Fizinės praktikos, tokios kaip joga, taip pat naudinga valdyti emocinį stresą.
Jei kartu pasireiškia stiprūs depresijos ar nerimo simptomai, kartais rekomenduojami vaistai šiems sutrikimams mažinti; tačiau pačios kibofobijos vaistais gydyti įprastai negalima.
Galimos pasekmės
Negydant ši fobija gali labai apsunkinti kasdienybę. Žmonės gali tapti labai uždari, netgi prarasti darbą ar nutrūkti mokslai vien todėl, kad jie vengia bet kokio kontakto su technologijomis. Kartais išsivysto agorafobija – nenoras palikti namų, noras užsidaryti saugioje aplinkoje, kur nėra baimę keliančių prietaisų. Visa tai ilgainiui gali lemti vienišumą, finansines problemas ar depresiją.
Kibofobijos prevencija
Šiai fobijai atsirasti specifinės prevencijos nėra. Vis dėlto, jei šeimoje buvo panašių baimių ar jaučiate polinkį į kitokias fobijas, verta kuo anksčiau kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistas ne tik padės atpažinti pirmuosius ženklus, bet ir mokys, kaip efektyviai valdyti nerimą ir susidūrimą su technologijomis.
Ką verta aptarti su specialistu?
Norint geriau suprasti kibofobiją ir gauti veiksmingą pagalbą, verta užduoti keletą klausimų:
- Koks gali būti mano baimės šaltinis?
- Kaip ši fobija susijusi su kitomis baimėmis?
- Kokia terapija man būtų tinkamiausia?
- Kokius atsipalaidavimo būdus galite pasiūlyti?
- Ar galite rekomenduoti žmogų, kuris padėtų priprasti prie kompiuterio naudojimo?
Tinkama terapija ir edukacija apie technologijas gali padėti daugeliui žmonių įveikti baimę. Gydymo trukmė ir sėkmė priklauso nuo baimės stiprumo bei individualių savybių – kartais reikalinga ilgalaikė pagalba, kol žmogus pilnai prisitaiko prie vis atsinaujinančios technologinės aplinkos.
Kada kreiptis pagalbos?
Kreipkitės į specialistą, jei kibofobijos požymiai tampa tokie stiprūs, kad trukdo darbe, moksluose ar kasdienėje veikloje, arba jei dėl šios baimės pradedate riboti save ir užsidaryti nuo pasaulio. Ankstyvas dialogas su gydytoju gali padėti sustiprinti pasitikėjimą technologijomis ir pagerinti jūsų emocinę savijautą.
