SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Psichologija

Kompleksinis PTSS: Kas tai, simptomai ir gydymas

Eglė Jatulytė Paskelbė Eglė Jatulytė
2025 26 spalio
Kategorija Psichologija
0
Kompleksinis PTSS: Kas tai, simptomai ir gydymas
Share on FacebookShare on Twitter

Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) – tai ilgalaikio, dažniausiai pasikartojančio ar nuolatinio, trauminio išgyvenimo pasekmė. Ši būklė paveikia emocinę sveikatą ir kasdienį gyvenimą, sukelia įvairius psichologinius bei elgesio sunkumus. KPTSS dažnai pasireiškia žmonėms, patyrusiems vaikystėje arba suaugus tiesioginius ilgalaikius sunkumus – nuo vaiko išnaudojimo ar smurto šeimoje iki karo, prekybos žmonėmis ar nuolatinio smurto bendruomenėje.

Kas yra kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?

KPTSS – tai psichikos sutrikimas, kuris išsivysto nuolat patiriant stiprias traumas. Pagrindinės šios būklės ypatybės – ilgai trunkantys stresiniai simptomai, tokie kaip:

  • Nuolatinė nerimo būsena
  • Pasikartojantys prisiminimai, košmarai apie traumuojantį įvykį
  • Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių trauminę patirtį
  • Padidėjęs impulsyvumas ar agresija
  • Sunkumai užmegzti ir išlaikyti artimus santykius

Pavienių traumų sukeltas potrauminio streso sutrikimas dažniausiai siejamas su trumpalaikiais įvykiais – pavyzdžiui, eismo nelaime ar stichine nelaime. O KPTSS dažniausiai išsivysto dėl pasikartojančio ar nuolat besitęsiančio streso, kai žmogus išgyvena traumą, nuo kurios sunku pabėgti ar iš jos išsilaisvinti.

KPTSS ir kitų psichikos būklių skirtumai

Kuo skiriasi KPTSS ir potrauminio streso sutrikimas?

Pagrindinis skirtumas tarp KPTSS ir „paprasto“ potrauminio streso sutrikimo slypi traumos pobūdyje. Pastarasis paprastai kyla po vienkartinio ar trumpo įvykio, o kompleksinis variantas – dėl ilgalaikio poveikio. KPTSS simptomai paprastai sunkesni ir apima daugiau emocinių, asmeninių bei socialinių sunkumų – sutrinka emocijų reguliacija, asmenybės tapatumas, santykiai su kitais.

Susiję įrašai

Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?

Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?

2026 12 sausio
Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

2026 12 sausio

Utėlių profilaktika

2026 12 sausio

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

2026 12 sausio

Kuo panašūs ir kuo skiriasi KPTSS ir ribinis asmenybės sutrikimas?

Abi būklės turi panašių bruožų: impulsyvus elgesys, žema savivertė, sudėtingi santykiai. Tačiau svarbus skirtumas yra tas, kad KPTSS visada siejama su nuolatinėmis traumomis, o ribinis asmenybės sutrikimas ne visada susijęs su tokiomis patirtimis, nors dažnai jų būta vaikystėje. Ribinis asmenybės sutrikimas paprastai išryškėja jaunystėje, o KPTSS gali pasireikšti bet kokiame amžiuje.

Kokie yra KPTSS simptomai?

Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas apima daugybę įprasto potrauminio streso simptomų, tačiau turi ir papildomų požymių. Pagrindiniai KPTSS simptomai:

  • Trauminio patyrimo pasikartojimas mintyse ar sapnuose
  • Nuolatinis šalinimasis žmonių, įvykių ar vietų, siejamų su trauma
  • Išreikštas nerimas, padidėjusio pavojaus pojūtis
  • Neigiamos emocijos ir dažnos liūdnos mintys
  • Stiprūs emocijų protrūkiai, pyktis ar agresija
  • Savęs nuvertinimo jausmas, gėda, kaltė, niekingumas
  • Dideli sunkumai kuriant ir palaikant santykius

Kaip ir kodėl atsiranda kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?

KPTSS atsiranda po itin pavojingų, įtemptų bei užsitęsusių įvykių, nuo kurių sunku pabėgti. Tipiškos situacijos, galinčios lemti šią būklę:

  • Ilgalaikis smurtas šeimoje
  • Vaikystėje patiriamas fizinis ar seksualinis išnaudojimas
  • Kankinimas, genocidas, vergovė

Pastovus stresas daro įtaką smegenų struktūroms, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, atmintį ir socialinį elgesį. Tyrimai rodo, kad traumos sukelti pokyčiai amygdaloje, hipokampe ir prefrontalinėje žievėje KPTSS atveju dažnai yra stipresni nei esant įprastam potrauminiam stresui.

Diagnostika

Nėra specifinio tyrimo, kuris nustatytų KPTSS. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis pokalbiu su žmogumi apie jo patirtus simptomus, medicininę ir psichikos sveikatos istoriją, patirtas traumas. Specialistai dažniausiai naudojasi Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintais diagnostikos kriterijais. Vis dar ne visi sveikatos specialistai yra pilnai susipažinę su šia būkle, tad diagnozė gali būti nustatoma ne iš karto. Kartais vietoje KPTSS gali būti pritaikyta potrauminio streso sutrikimo diagnozė.

KPTSS paplitimas

KPTSS – gana nauja diagnozė, todėl tikslių duomenų apie jos paplitimą dar trūksta. Manoma, kad nuo šio sutrikimo gali kentėti apie 1–8 % pasaulio gyventojų.

Gydymas ir pagalba

Pagrindinis KPTSS gydymo metodas – psichoterapija, ypač trauma pagrįsta kognityvinė elgesio terapija. Jos tikslas – padėti suprasti, kaip kūnas reaguoja į stresą, kaip valdyti simptomus, keisti žalingus minčių modelius ir pratintis susidurti su traumą primenančiomis situacijomis. Specialistai taiko ir ekspozicinę terapiją, kurios metu palaipsniui susiduriama su baimę keliančiais dalykais, bei akių judesių desensitizaciją ir perdirbimą (Eye Movement Desensitization and Reprocessing, EMDR). Taip pat naudojama kognityvinė procesų terapija, padedanti keisti traumos sukeltus žalingus minčių bei emocijų modelius.

Nors nėra specialiai KPTSS gydyti sukurtų vaistų, kartais skiriami antidepresantai (pavyzdžiui, SSRI arba SNRI grupės preparatai), nerimą mažinantys ar miego kokybę gerinantys vaistai – priklausomai nuo dominuojančių simptomų.

Kasdienis gyvenimas ir savęs priežiūra

Gyvenimas su KPTSS gali būti sunkus, tačiau sąmoningai rūpinantis savimi ir taikant gydytojų bei psichoterapeutų siūlomas rekomendacijas, galima pagerinti savijautą. Svarbūs žingsniai:

  • Lengva fizinė veikla, padedanti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką
  • Realistiškų tikslų sau kėlimas
  • Bendravimas su patikimais žmonėmis ir jų supažindinimas su patiriamu sunkumu
  • Ieškojimas komfortą suteikiančių vietų ar veiklų
  • Dalyvavimas palaikymo grupėse traumas patyrusiems žmonėms
  • Kantresnis požiūris į save – simptomų pagerėjimas dažnai ateina pamažu

Kada reikėtų kreiptis į specialistą?

Reguliarūs vizitai pas gydytojus ar psichikos sveikatos specialistus – svarbi gydymo dalis. Prastėjant simptomams ar gyvenimo kokybei, svarbu pasitarti su medikais.

Eglė Jatulytė

Eglė Jatulytė

Psichologė, emocinės sveikatos specialistė ir sertifikuota kognityvinės elgesio terapijos (KET) praktikė. Eglė siekia padėti žmonėms suprasti savo emocijas, įveikti kasdienius iššūkius ir kurti prasmingesnius santykius su savimi bei aplinkiniais. Eglė baigė psichologijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete, vėliau gilino žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje Londono King’s koledže. Ji specializuojasi streso valdymo, nerimo, depresijos ir tarpasmeninių santykių temose, taip pat aktyviai dirba švietimo srityje, rašydama straipsnius ir vesdama seminarus. Eglės straipsniuose skaitytojai ras moksliškai pagrįstą informaciją, praktiškus patarimus ir motyvuojančias įžvalgas, kaip pagerinti savo emocinę gerovę bei atrasti vidinę ramybę.

Susiję Pranešimai

Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?
Vaistai

Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 12 sausio
Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?
Tyrimai

Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 sausio
Utėlių profilaktika
Dermatologija

Utėlių profilaktika

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 12 sausio
Kitas įrašas
Suskilęs dantis (lūžęs dantis)

Suskilęs dantis (lūžęs dantis)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas – 10 pagrindinių priežasčių

2026 4 sausio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?

Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?

2026 12 sausio
Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?

2026 12 sausio
Utėlių profilaktika

Utėlių profilaktika

2026 12 sausio
Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

Kobenfy (ksanomelino ir trospio chlorido) dozavimo informacija

2026 12 sausio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Chininas toniko gėrimuose: kas tai ir ar jis saugus?
  • Kaip gydytojai nustato ir diagnozuoja dirgliosios žarnos sindromą?
  • Utėlių profilaktika

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.