Raumenų ir jungiamojo audinio traukuliai – tai būklė, kai minkštieji audiniai tampa standūs, susitraukia ir praranda elastingumą. Dėl šių pokyčių sumažėja judesių amplitudė ir gali būti apsunkintas kasdienis judėjimas. Traukuliai gali paveikti įvairias kūno dalis – nuo odos iki sąnarių, raumenų ar sausgyslių.
Kas yra kontraktūra?
Traukulio metu audinyje susiformuoja randinis audinys, kuris yra žymiai kietesnis už normalų audinį. Šį procesą ypač aiškiai matome odoje: po didesnių nudegimų ar traumų susiformuoja susitraukę, kieti, sumažėję odos plotai. Tačiau kontraktūros gali pasireikšti ir raumenyse, sausgyslėse, sąnariuose bei kituose minkštuose audiniuose.
Raidėjant traukiniams, pažeisti audiniai praranda gebėjimą laisvai išsitempti, tampa tarsi „surišti“. Ilgainiui audiniai ne tik sukietėja, bet ir gali sutrumpėti, dėl to deformuojasi ir kitos netoliese esančios struktūros. Tai gali sukelti nuolatinius judėjimo sutrikimus, matomos kūno formos pokyčius.
Kontraktūrų tipai
Tokia būklė gali paveikti skirtingus audinius, todėl išskiriami keli pagrindiniai tipai:
- Randinė kontraktūra. Dažniausiai susidaro po žaizdų, nudegimų ar operacijų. Išryškėja, kai oda įgauna kietą, susitraukusį paviršių.
- Raumenų kontraktūra. Paprastai pažeidžia vieną ar daugiau raumenų grupių. Tokios kontraktūros gali sukelti ar pagilinti sąnarių kontraktūras.
- Sąnario kontraktūra. Kai standėja jungiamoji sąnario kapsulė, sąnarys praranda judrumą.
- Artrogeninė kontraktūra. Atsiranda dėl sąnario kapsulės standumo, tačiau dažnai paveikia ir aplinkinius raumenis.
Specifinės kontraktūrų rūšys
- Amiyoplazija – įgimtas galūnių traukulis, matomas vaikams.
- Artrogripozė – platus terminas, apibūdinantis įgimtus daugelio sąnarių traukulius, dažnai susijęs su genetinėmis ligomis.
- Pėdos kontraktūra („klubo pėda“) – įgimtas pėdų ar blauzdos raumenų traukimas, dėl kurio pėda atsisuka į vidų.
- Dupuytreno kontraktūra – genetinė liga, kai delno audiniai suka pirštus link delno.
- Alkūnės kontraktūra – sąnario kapsulės pažeidimas, ribojantis alkūnės judesius.
- „Arklio koja“ (ekvininė kontraktūra) – kulkšnies raumenų ar sąnario traukulis, neleidžiantis pėdai išlaikyti neutralios padėties.
- Lenkimo kontraktūra – būklė, kai sąnarys nuolat sulenktas ir nebegalima jo ištiesinti.
- Sušalęs petys – peties sąnario kapsulės traukulis.
- Volkmanno kontraktūra – rankos pirštų ir riešo įlenkimas, kai ranka įgyja „letenos“ formą.
Simptomai ir priežastys
Kontraktūros simptomai
- Matomas audinių sustorėjimas, sugrubėjimas ar randai
- Raumenų arba sąnarių standumas
- Skausmas minkštuosiuose audiniuose
- Ribotas judrumas, sumažėjusi bendra mobilumas
- Raumenų sumažėjimas (atrofija)
- Kūno laikysenos pakitimai, eisenos sutrikimai
- Permanenti galūnių lenkimo deformacija
Kas sukelia kontraktūras?
- Žaizdos ir traumos – nudegimai, infekcinės žaizdos ar pooperaciniai randai gali skatinti randų susitraukimą.
- Kraujotakos sutrikimas (išemija) – nepakankamas kraujo pritekėjimas sukelia ilgalaikį uždegimą bei vėliau – rando susidarymą.
- Imobilizacija – ilgas judesių ribojimas dėl traumos, sąnario imobilizacijos ar nervų ligų yra dažniausia kontraktūrų priežastis.
- Nervų ir raumenų ligos – kai kurios ligos (insultas, cerebrinis paralyžius) sutrikdo smegenų ir raumenų ryšį, dėl to raumenys persitempia arba tampa per silpni.
- Paveldėtos jungiamojo audinio ligos – įgimti sutrikimai gali lemti per didelį raumenų įtempimą ar atpalaidavimą.
- Įgimtos anomalijos – kai kūdikiai gimsta su traukuliais, juos gali lemti genų pokyčiai ar judėjimo trūkumas gimdoje.
Galimos komplikacijos
Nuolatinė kontraktūra stipriai apriboja kasdienį gyvenimą: tampa sunku atlikti net paprasčiausius judesius, mažėja nepriklausomybė. Tokios būklės gali sukelti nuolatinį skausmą ir judrumo praradimą, o bet koks nenaudojamas ar sumažėjęs judėjimas didina naujų traukulių riziką kituose sąnariuose ir raumenyse.
Diagnozavimas
Jei žmogus jau turi sveikatos būklių, dėl kurių gali išsivystyti kontraktūros, svarbu anksti pradėti stebėjimą. Gydytojai vertina judesių amplitudę per apžiūrą, matuoja audinių elastinumą. Prireikus, atliekami papildomi tyrimai: rentgenas, ultragarsas ar magnetinis rezonansas – tai leidžia įvertinti, kaip giliai apimti minkštieji arba jungiamieji audiniai.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydyti kontraktūrą?
Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią kontraktūrai dar ankstyvoje stadijoje. Judrumo išsaugojimas, reguliari fizioterapija, ypač po sunkių sužalojimų ar ilgalaikės imobilizacijos, dažnai apsaugo nuo traukulių formavimosi.
Jei kontraktūra jau išsivystė, ankstyvas gydymas duoda geriausius rezultatus. Šviežesnės, ką tik susiformavusios kontraktūros yra lengviau išgydomos, o senesnės dažnai reikalauja sudėtingesnio, kartais net operacinio gydymo.
Nekirurginis gydymas
- Tempimai ir imobilizacija – naudojamos specialios įtvaros ar gipsai, kad audinys būtų prilaikomas ištemptoje pozicijoje ir palaipsniui švelniai atlaisvėtų.
- Šilumos terapija – šiluma padeda raumenims atsipalaiduoti ir gerina kraujotaką, ypač kai yra nuolatinis raumenų įtempimas.
- Fizioterapija – pasyvūs ir aktyvūs pratimai gerina lankstumą, slopina raumenų nykimą dėl neveiksnumo.
- Miofascialinis atpalaidavimas – speciali rankinė terapija, veikianti jungiamąjį audinį, skirta išlaisvinti įsitempusius audinius.
- Injekcijos – kai kada kontraktūrą gali mažinti sąnario ar minkštųjų audinių injekcijos, pvz., botulino toksinas atpalaiduoja raumenis, kolagenazės – padeda skaidyti randus.
- Priešuždegiminė terapija – mažina audinių uždegimą ir skatina greitesnį gijimą bei neleidžia vystytis randams po imobilizacijos.
Chirurginis gydymas
- Tendotomija (sausgyslės ilginimas) – sausgyslė įpjaunama, kad gyjant pailgėtų ir sumažėtų įtampa.
- Sausgyslės perkėlimas – traukulio pažeista sausgyslė keičiama kita arba kilnojama iš kitos vietos.
- Artroplastika – kai kuriais atvejais kartu su sąnario kapsulės pažeidimu gali prireikti atlaisvinti ar pakeisti sąnarį.
- Fasciotomija – įpjaunami įtempti fascijos sluoksniai, o kartais šalinamas sukietėjęs audinys, pavyzdžiui, dėl Dupuytreno kontraktūros.
- Z-plastika – audiniai pjaunami zigzago forma ir šis pjūvis padeda išardyti randinius susitraukimus, sumažina audinių trumpėjimą.
- Plastinė operacija – susitraukusi oda pakeičiama oda iš kitos kūno vietos arba donoro.
Prevencija
Didžiausias kontraktūrų rizikos veiksnys – ilga imobilizacija: po operacijų, sunkių ligų ar kaulų lūžių, kai dėvimas gipsas. Todėl svarbu kuo anksčiau judėti, o reabilitacijos pratimai po bet kokios traumos ar ilgesnio gydymo turi būti atliekami nuosekliai ir pagal gydytojų rekomendacijas. Prireikus verta kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus, kad pratimai būtų atliekami taisyklingai ir nuosekliai.
Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, galinčiomis lemti kontraktūras, gali būti reikalinga nuolatinė kineziterapija bei ilgalaikė priežiūra.
Kokia prognozė?
Kontraktūros efektyviausiai gydomos, kai pastebimos anksti. Jei jos vystosi ilgesnį laiką, dažniausiai prireikia sudėtingesnio gydymo, neretai – chirurginio. Dažnai pritaikius konservatyvų gydymą galimas dalinis ar visiškas traumuotų audinių funkcijos atstatymas, tačiau kai kuriais atvejais kontraktūros lieka negrįžtamos. Nuosekli profilaktika ir laiku paskirtas gydymas – geriausias kelias į sėkmingą atsigavimą.
