Maždaug kas penkta ar net pusė vaisingo amžiaus moterų gimdoje turi tam tikrų darinių. Vis dėlto tik trečdalį jų galima aptikti apžiūros metu, o dauguma tokių darinių nėra pavojingi ar susiję su didesne vėžio rizika.
Kas yra pedunkuliariniai miomų dariniai?
Pedunkuliarinės miomos yra nepiktybiniai mazgeliai gimdoje, prisitvirtinę prie sienelės tarsi koteliu, vadinamu pedunkuliu. Skirtumas tarp šio tipo ir kitų miomų slypi būtent šiame išaugusiame kotelyje.
Pedunkuliariniai dariniai gali augti ir gimdos viduje, ir jos išorėje. Jei jie formuojasi gimdos vidiniame sluoksnyje, dažniausiai vadinami pedunkuliarinėmis pogleivinėmis miomomis, o jei išoriniame – pedunkuliarinėmis pogleivinėmis miomomis. Abu variantai turi panašų sandarą, bet vieta lemia simptomus ir gydymo būdus.
Kaip atsiranda pedunkuliarinės miomos?
Specialistai iki galo nežino, kodėl kai kurioms moterims vystosi pedunkuliariniai mazgeliai. Didesne rizika dažnai turi tos, kurių šeimoje pasitaikė miomų, arba laukiasi kūdikio. Manoma, kad šių darinių atsiradimą nulemia paveldimumas ir hormonų pusiausvyra.
Kokie simptomai gali pasireikšti?
Nemažai moterų šių darinių nejaučia arba jaučia tik nestiprų diskomfortą. Vis tik daliai gali išsivystyti stipresni simptomai. Tarp dažniausiai pasitaikančių:
- stiprus, mėnesinių spazmus primenantis skausmas
- ilgesnis ar gausesnis kraujavimas menstruacijų metu
- maudimas ar skausmas pilvo srityje
Be to, kartais gali staiga pradėti stipriai skaudėti. Taip nutinka, jei mioma pasisuka apie savo kotelį ir dėl to sutrinka jos kraujotaka.
Kaip nustatomos pedunkuliarinės miomos?
Dažniausiai šie mazgeliai aptinkami taip pat, kaip ir kitos gimdos miomos. Įtarti jų buvimą galima, jei moteris skundžiasi tipiškais simptomais arba jei gydytojas apčiupia darinius dubens apžiūros metu.
Norint tiksliai įvertinti miomų dydį, vietą ir kiekį, dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tikslesnių duomenų suteikia per makštį atliekamas ultragarsas.
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų gydymo neprireikia, ypač jei simptomų nėra. Tačiau jei moteris jaučia skausmą ar čia pat planuoja nėštumą, taikomos įvairios gydymo priemonės.
- Hormoninis gydymas – vaistai, mažinantys estrogenų kiekį ir padedantys sumažinti miomų dydį.
- Histerektomija – gimdos pašalinimo operacija, tinkanti tik tam tikrais atvejais.
- Miomektomija – chirurginis būdas šalinti atskiras miomas ir taip išsaugoti gimdą.
- Gimdos arterijų embolizacija – kraujotakos į miomas blokavimas, siekiant jas sumažinti ar visiškai sunaikinti.
- Fokusuotų ultragarso bangų terapija – naikinimas ultragarso pagalba.
- Miolizė – miomos sumažinimas šiluma, pavyzdžiui, lazeriu ar elektra.
- Kriomiolizė – šalčio procedūra, sukelianti miomos audinių žūtį.
- Endometriumo abliacija – gimdos gleivinės naikinimas naudojant karštį, šaltį, radijo bangas ar mikrobangas.
Ką verta žinoti apie eigą?
Maždaug kas penkta–pusė vaisingo amžiaus moterų turi šiuos darinius, tačiau tik trečdalį pavyksta aptikti įprastos apžiūros metu. Absoliuti dauguma miomų yra nepiktybiniai dariniai ir nesukelia didesnės gimdos vėžio grėsmės.
Pajutus minėtus simptomus, verta kreiptis į gydytoją ir pasitarti dėl tolimesnių žingsnių. Net ir nustačius pedunkuliarines miomas, dažniausiai galite neskubėti su sprendimais – yra laiko įvertinti visas įmanomas gydymo alternatyvas.
