Kraujas spermoje daugeliui žmonių gali sukelti nerimą ar net išgąsdinti, tačiau dažniausiai tai nėra pavojingos sveikatos problemos požymis. Ši būklė mediciniškai vadinama hematospermija. Kraujas gali pasirodyti ejakuliacijoje kaip rausvas, raudonas, rudai atspalvio ar net tamsesnis dryželis ar dėmelės, tačiau dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 30–40 metų vyrams.
Kas yra kraujas spermoje?
Kraujas, atsiradęs spermoje arba ejakuliate, vadinamas hematospermija (arba hemospermija). Tai nėra įprastas reiškinys, tačiau retkarčiais pasitaiko daugeliui vyrų. Nors kraujas gali atrodyti bauginančiai, dažniausiai tai nereiškia vėžio ar kitos sunkios ligos, ypač jei ši situacija pasikartoja tik vieną kartą.
Kiek dažnai pasitaiko hematospermija?
Tikslių duomenų apie šios būklės paplitimą nėra, nes daugelis vyrų tiesiog nepastebi pokyčių spermoje arba vengia apie juos užsiminti gydytojui. Iš tiesų, kraujas spermoje gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje – pats reiškinys dažnesnis vyrams tarp 30 ir 40 metų.
Ar reikėtų sunerimti pamačius kraują spermoje?
Nors pamačius kraują ejakuliacijoje gali kilti baimė, dažnai šis simptomas praeina savaime ir nėra siejamas su rimtomis sveikatos problemomis. Tačiau jei tokia situacija kartojasi, verta apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti dėl tolimesnių veiksmų.
Kokios yra kraujo spermoje priežastys?
Hematopsermijos kilmė gali būti labai įvairi. Pagrindinės priežastys dažniausiai yra:
- Mažos kraujagyslės plyšimas ejakuliacijos metu – panašiai kaip kraujavimas iš nosies.
- Traumos ar medicininės intervencijos, tokios kaip vazektomija ar prostatos biopsija. Po tokių procedūrų kraujas spermoje gali būti matomas nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
- Pažeidimai ar sužalojimai lytiniame trakte, įskaitant sėklides, prielipą, sėklinius latakus, sėklines pūsleles ar prostatą.
- Šlapimo ar lytinių takų infekcijos bei uždegimai.
- Prostatos gydymo procedūros, tokios kaip radioterapija.
Yra ir daugiau galimų priežasčių, tarp kurių:
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos (pvz., gonorėja, chlamidiozė ar kitos infekcijos).
- Gerybinė prostatos hiperplazija, bakterinis prostatos uždegimas, cistos ar polipai.
- Sėklidžių ar prielipo uždegimai (pvz., orchitas, epididimitas).
- Sėklinių pūslelių ligos, tokios kaip akmenys ar cistos.
- Kraujavimo sutrikimai ir kraujo ligos (trombozės, pjautuvine anemija).
- Lėtinės infekcijos (pvz., tuberkuliozė, šistosomozė).
- Vėžio atvejai (pvz., sėklidžių, prostatos, šlapimo pūslės ar latakų navikai) – tokie atvejai gana reti, o kraujas spermoje įprastai nėra pirmas tokių ligų požymis.
- Kitos organizmo problemos, tokios kaip nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis bei kai kurios virusinės, kepenų ar kraujo ligos.
Kaip atrodo kraujas spermoje?
Kraujas ejakuliate gali būti įvairių spalvų: raudonas, rožinis, net ryškiai ar tamsiai rudas. Ruda spalva dažniausiai išduoda, kad kraujavimas buvo senesnis ir organizmas šiuo metu šalina susidariusį seną kraują iš lytinės sistemos.
Diagnozė
Nustačius, kad spermoje pasirodė kraujo, gydytojas surinks ligos istoriją, atliks apžiūrą ir užduos klausimų apie pirmąjį pastebėjimą, dažnumą, lytinio gyvenimo įpročius, vartojamus vaistus, ar neseniai buvo atlikta medicininių procedūrų. Prireikus paskiriami šie tyrimai:
- Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas – įvertinama prostatos būklė.
- Šlapimo tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar nėra infekcijos.
- Lytiniu keliu plintančių ligų tyrimai.
- PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, ieškant prostatos vėžio požymių.
- Transrektalinė ultragarsinė apžiūra, padedanti nustatyti prostatos, sėklinių pūslelių ar kitų liaukų būklę.
- Vaizdo diagnostikos tyrimai (kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas), jei reikia detalizuoti audinių būklę.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo individualios situacijos – kiek ilgai ir kiek gausiai kraujo būta, paciento amžiaus ir kitų pasireiškiančių simptomų. Daugeliui jaunesnių nei 40 metų vyrų, neturinčių kitų simptomų arba rizikos veiksnių, ir jei kraujas pasirodė tik vieną kartą, gydymas dažniausiai nėra reikalingas.
Pastebėjus priežastį, gydytojas paskiria specifinį gydymą. Gali būti skiriami:
- Antibiotikai, jei nustatoma infekcija.
- Vaistai nuo uždegimo.
- Specialūs preparatai, mažinantys prostatos dydį (pvz., finasteridas) – jei kraujas atsiranda dėl trapios prostatos kraujagyslių būklės.
- Kiti medikamentai pagal kitas nustatytas ligas.
Ar reikia vengti seksualinės veiklos?
Kartais kraujavimą gali sukelti itin intensyvi lytinė veikla. Tokiais atvejais verta padaryti pertrauką nuo masturbacijos ar lytinių santykių, kol organizmas pailsės ir pažeista vieta sugis.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Hematopsermija dažniausiai yra nepavojinga, tačiau bet kokių naujų ar pasikartojančių simptomų atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Ignoruojamos tam tikros infekcijos ar ligos gali sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl tikslinga kuo greičiau kreiptis pagalbos, pastebėjus kraują spermoje.
