Kraujavimo diatezė – tai būklė, kai žmogus patiria didesnę nei įprasta kraujavimo riziką arba linkęs kraujuoti gausiau. Ši sąvoka kilo iš senovės graikų kalbos ir apibūdina tam tikrą polinkį ar būseną, kai organizmas labiau linkęs kraujuoti.
Kraujavimo diatezės simptomai
Kai organizme išsivysto ši būklė, galite pastebėti, kad kūnas linkęs lengvai arba dažnai kraujuoti – tiek išorėje, tiek viduje. Vidinis kraujavimas reiškia kraujo išsiliejimą kūno viduje, kurio iš išorės nematyti. Išorinis kraujavimas – tai kraujo tekėjimas iš žaizdų ar kitų vietų. Dažnai žmonės taip pat pastebi, kad mėlynės atsiranda net be aiškios priežasties.
- Dantenų kraujavimas – galite matyti kraują ant dantų šepetėlio ar siūlo valydamiesi dantis.
- Gausus kraujavimas – smulki žaizda ar įsipjovimas kraujuoja labiau nei įprastai, kraujavimas ilgai nesustoja.
- Gausios menstruacijos – ilgesni ar gausesni mėnesinių ciklai, dideli susidarę kraujo krešuliai.
- Kraujavimas sąnariuose (hemartrozė) – sąnariai gali ištinti, būti šiltesni, juose jaučiamas skausmas.
- Tamsi, juoda išmatų spalva – gali būti vidinio kraujavimo virškinamajame trakte požymis.
- Maži taškeliai ant odos (petechijos) – smulkūs kraujosruvų taškai.
- Raudoni, purpuriniai ar rudi kraujo plotai po oda (purpura) – smulkių kraujagyslių pralaidumo pasikeitimai.
- Nepaaiškinami kraujavimai iš nosies – dažni ar labai stiprūs nosies kraujavimai.
Kraujavimo diatezės priežastys
Šią būklę dažniausiai lemia kiti susirgimai ar paveldimi veiksniai, galintys padidinti kraujavimo riziką. Neretai išskiriamos kelios pagrindinės grupės:
Kraujavimo sutrikimai
Kai kraujas nesugeba normaliai krešėti, padidėja polinkis kraujuoti. Dažniausios priežastys:
- Fibrinogeno trūkumas – šis baltymas svarbus krešulių susidarymui, o jo stoka lemia nekontroliuojamą kraujavimą.
- Hemofilija – reta genetinė liga, trukdanti kraujui tinkamai krešėti.
- Kepenų ligos – pažengusios kepenų problemos gali išprovokuoti padidintą kraujavimą ir mėlynės susidarymą.
- von Willebrando liga – dažniausias pasaulyje kraujavimo sutrikimas, trukdantis normaliam kraujo krešėjimui.
Kraujo krešėjimo sutrikimai
Kartais organizme padidėja trombų (krešulių) susidarymo rizika. Kai kurioms būklėms būdingas ir nekontroliuojamas kraujavimas, kurį galima laikyti kraujavimo diateze:
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) – sunki medicininė komplikacija, kuri negydoma gali būti pavojinga gyvybei.
- Trombocitemija – kai kraujyje yra nenormaliai daug trombocitų, o tai kartais gali paskatinti tiek kraujavimą, tiek krešulių susidarymą.
Trombocitų sutrikimai
Kraujo trombocitai dalyvauja žaizdų gyjimo procese, jie padeda sustabdyti kraujavimą. Sutrikimai gali būti:
- Trombocitopenija – per mažai trombocitų, dėl to lengvai atsiranda mėlynės ir žmogus dažnai kraujuoja.
- Trombocitozė – per didelė trombocitų koncentracija, galinti nulemti netipišką kraujo krešėjimą.
Kraujagyslių sutrikimai
Kraujavimo diatezė taip pat gali kilti dėl problemų su kraujagyslėmis. Pavyzdžiai:
- Krioglobulinemija – kraujagyslių uždegimas, kuriam būdinga purpura.
- Paveldima hemoraginė teleangiektazija – paveldima liga, pažeidžianti kraujagyslių sandarą ir struktūrą.
- Kraujagyslinis Ehlerso-Danlos sindromas – gali sukelti kraujagyslių plyšimus ir pavojingą vidinį kraujavimą ar net insultą.
Kraujavimo diatezės diagnostika
Norėdamas nustatyti šią būklę, gydytojas visų pirma išklausinės apie atsiradusius simptomus, jų pradžią bei eigą. Dažnai užduodami klausimai apie gretutines ligas, ar yra šeimos narių, kuriems būdingas padidėjęs kraujavimas. Atliekami šie tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT).
- Teplinė kraujo analizė.
- Protrombino laiko (PT) nustatymas.
- Dalinis tromboplastino laiko (PTT) tyrimas.
Jei pradiniai tyrimai rodo tam tikrų būklių požymius (pavyzdžiui, įtariama hemofilija), gydytojas skiria tikslesnius testus, leidžiančius nustatyti fibrinogeno stygių ar trombocitų veiklos sutrikimus. Esant poreikiui, pacientas siunčiamas pas siauresnės srities specialistą – hematologą.
Kraujavimo diatezės gydymas
Gydymas kiekvienu atveju priklauso nuo pagrindinės priežasties. Pradžioje dažniausiai imamasi priemonių sustabdyti kraujavimą ir atstatyti kraujo netekimą, prireikus atliekamos kraujo arba plazmos perpylimo procedūros. Tuomet specialistas imasi spręsti esminę ligą, kuri sukėlė šiuos simptomus.
Ką žinoti apie ligos eigą?
Kraujavimo diatezė gali kilti dėl pačių įvairiausių sveikatos sutrikimų, tad kiekvienos situacijos prognozė – individuali.
Dalis šias problemas sukeliančių būklių yra lėtinės – išgydyti jų nepavyksta, tačiau esama efektyvių metodų, padedančių suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kaip liga klostysis būtent jums, geriausiai įvertinti padės jūsų gydytojas, kuris atsižvelgs į jūsų sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir suplanuotą gydymą.
Kasdienybė su kraujavimo diateze
Paprastai polinkis kraujuoti susijęs su esama pagrindine liga ar padidėjusia rizika patirti kraujavimą bei atsirasti mėlynėms. Kasdien, sergant šia būkle, patariama laikytis tam tikrų taisyklių:
- Laikykitės gydytojo skirtos gydymo schemos, vaistus vartokite tiksliai pagal nurodymus.
- Nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebimas sveikatos būklės pokytis ir gydymo efektyvumas.
- Apie pastebėtus naujus simptomus – čia netikėtą kraujavimą ar atsiradusias mėlynes – pasakykite gydytojui, nelaukite kito paskirto vizito.
- Pakeiskite kai kuriuos gyvenimo įpročius – pasirinkite sveiką mitybą, sumažinkite tabako vartojimą ar visai jo atsisakykite, raskite būdų valdyti stresą.
- Pradėkite sportuoti – judėjimas gerina savijautą ir padeda suvaldyti stresą, tačiau prieš tai pasitarkite su gydytoju, kad žinotumėte, kokių veiklų jums reikėtų vengti.
Kada reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos?
Jei kraujavimas nepristabdomas įprastomis priemonėmis arba esant gausiam kraujo netekimui, būtina kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar jau žinote, kas lemia mano kraujavimą?
- Kokius papildomus tyrimus reikės atlikti norint sužinoti šios problemos priežastį?
- Ar man reikėtų kreiptis pas kitus gydytojus specialistus?
Kraujavimo diatezė – kompleksinė ir individualiai pasireiškianti būklė, todėl glaudus bendradarbiavimas su gydytoju ir atidus savijautos stebėjimas yra itin svarbūs siekiant kontroliuoti ligą ir užtikrinti gerą savijautą kasdien.
