Pectus excavatum – tai įgimtas krūtinės ląstos nusileidimas, kai krūtinkaulis auga į vidų. Dėl to krūtinėje lieka mažiau vietos, o tai gali turėti įtakos ir širdies, ir plaučių veiklai. Toks sukritimas dažniausiai matomas kaip įdubimas krūtinės centre, dažnai apimantis po 4–5 šonkaulius abiejose pusėse.
Kas yra pectus excavatum?
Ši būklė, dar vadinama “įdubusia krūtine” ar “piltuvėlio krūtine”, atsiranda gimstant, nors išryškėja dažniausiai vaikystėje ar paauglystėje, kai pastebimas aiškus krūtinės vidurio įdubimas. Kai kuriems vaikams ar paaugliams pectus excavatum būna labai pastebimas, kitiems – pasireiškia švelnesnė forma. Kai kuriais atvejais ši ypatybė stipriai riboja širdies ir plaučių veiklą, o kartu sukelia ir psichologinių sunkumų dėl išvaizdos.
Prireikus krūtinės deformacija koreguojama chirurginėmis priemonėmis. Tai gali būti mažai invazyvus arba atviros chirurgijos gydymo būdai.
Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
Pectus excavatum yra dažniausia įgimta krūtinės ląstos anomalija, kurią nustatoma maždaug 1–8 asmenims iš tūkstančio. Dažniau ši būklė pastebima berniukams nei mergaitėms.
Pectus excavatum simptomai
Pectus excavatum gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek emociniais požymiais. Žemiau aprašyti dažniausiai pasitaikantys simptomai.
Fiziniai simptomai
- Didesnis prakaitavimas ar dusulys fizinio krūvio metu
- Mažesnis ištvermingumas nei bendraamžių
- Dažnas nuovargis
- Skausmas krūtinėje
- Nereguliarus širdies plakimas
- Širdies permušimai
Emociniai požymiai
- Diskomfortas, susijęs su krūtinės išvaizda
- Sumenkėjęs pasitikėjimas savimi
- Depresijos simptomai
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažnu atveju, kodėl vystosi pectus excavatum, tiksliai nežinoma. Tačiau kai kuriems žmonėms ši būklė susijusi su jungiamojo audinio ligomis, pavyzdžiui, Marfano ar Ehlers-Danlos sindromais.
Genetika taip pat daro įtaką – maždaug 40–53% žmonių, sergančių šia liga, turi artimųjų su tokia pačia krūtinės deformacija. Nors konkretaus geno dar nėra nustatyta, pastebimas paveldimumo ryšys.
Pagrindinis rizikos veiksnys yra šeimos istorija ar paveldimos ligos, susijusios su šia anomalija.
Galimos komplikacijos
- Sumažėjęs fizinis pajėgumas
- Mitralinio vožtuvo prolapsas (širdies vožtuvo nesandarumas)
- Širdies suspaudimas
Diagnozė ir tyrimai
Pectus excavatum paprastai nustatoma apžiūros metu. Dažniausiai diagnozė tampa aiški vaikystėje arba paauglystėje, kai matomas ryškesnis krūtinės įdubimas. Jeigu įtariama, kad deformacija veikia širdį ar kvėpavimą, atliekami papildomi tyrimai.
Kokie tyrimai atliekami?
- Krūtinės magnetinis rezonansas (MRT)
- Krūtinės kompiuterinė tomografija (KT)
- Kardiopulmoniniai (širdies ir plaučių) fizinio krūvio mėginiai
- Elektrokardiograma (EKG)
- Echokardiograma
- Plaučių funkcijos testai
Gydymo galimybės
Pectus excavatum koreguojamas chirurginiu būdu. Pasirenkamas vienas iš dviejų metodų: mažiausiai invazinis Nuss metodas arba tradicinė Ravitch operacija. Chirurgas kartu su pacientu renka tinkamiausią variantą, atsižvelgdamas į būklės sunkumą ir krūtinės ląstos elastingumą.
Operacijos tikslas – ne tik pagerinti kvėpavimo ir širdies veiklą sumažinant mechaninį spaudimą organams, bet ir atkurti natūralią krūtinės formą. Geriausia operaciją atlikti 10–14 metų vaikams, nes jų krūtinės ląsta dar lanksti, bet gydymas gali būti taikomas ir vyresniems asmenims.
Nuss operacija
- Per dvi mažas pjūvio vietas krūtinės šonuose įvedama speciali lankstyta metalinė plokštelė.
- Po krūtinkauliu įstatoma plokštelė pakelia įdubimą į išorę.
- Plokštelė tvirtinama prie krūtinės ląstos šonų ir laikoma kelerius metus, vėliau pašalinama nedidelės operacijos metu.
Ravitch metodas
- Padaromas pjūvis krūtinės priekyje.
- Pašalinami peraugę jungiamieji audiniai, stumiantys krūtinkaulį atgal.
- Krūtinkaulis atstatomas į natūralią padėtį ir fiksuojamas nedideliais varžteliais, metaline plokštele arba plona juostele.
- Implantą paprastai pašalina praėjus 6–12 mėnesių, mažos apimties procedūros metu.
Pooperacinės komplikacijos
- Plaučių susitraukimas (pneumotoraksas)
- Kraujavimas
- Skysčių kaupimasis aplink plaučius
- Infekcijos
- Krūtinės implanto pasislinkimas
- Būklės pasikartojimas po implanto pašalinimo
- Aplinkinių audinių pažeidimas
- Lėtinis skausmas
Atsigavimas po operacijos
Šiuolaikinės skausmo mažinimo technikos leidžia pasveikti greičiau. Viena naujausių yra krioabliacija – nervų, esančių tarp šonkaulių, užšaldymas, kuris sumažina skausmo pojūčius. Prieš operaciją ir po jos taip pat skiriami vietiniai anestetikai ir geriamieji vaistai nuo skausmo.
Krioabliacija padeda sumažinti stiprų skausmą po Nuss operacijos, todėl trumpėja gulėjimo ligoninėje ir rečiau prireikia stiprių vaistų nuo skausmo. Didžioji dalis pacientų išrašomi jau kitą dieną po operacijos. Kai kuriems net neprireikia vaistų nuo skausmo, o kiti jų vartoja tik 1–2 dienas. Po šios procedūros krūtinės sritis gali būti nejautri iki pusės metų ar metų.
Prieš įsigalint šiai metodikai, gijimo laikotarpis buvo apie mėnesį – dabar šis laikas gerokai sutrumpėjo, tad operacija gali būti atliekama netgi trumpų atostogų metu.
Prevencija
Pectus excavatum iki šiol nėra išvengiama, nes tikslios priežastys dar nėra nustatytos.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Pagrindinis operacijos tikslas – sumažinti spaudimą širdžiai ir plaučiams, pagerinti kvėpavimą, ištvermę, sumažinti skausmą. Daugelis žmonių tik operacijos metu supranta, kiek pagerėja savijauta – kvėpavimas tampa lengvesnis, padidėja energija.
Asmenys, kuriems didžiausias rūpestis yra išvaizda, po operacijos dažnai pastebi realų pasitikėjimo savimi augimą. Suaugusieji dažnai nejaučia fizinių apribojimų iki 30–40 metų amžiaus.
Būklei išnykti reikalinga operacija – be gydymo, deformacija išlieka visą gyvenimą.
Sugrįžimas prie įprastos veiklos
Iškart po operacijos dvi ar tris savaites rekomenduojama vengti didesnių fizinių krūvių. Lengvesnė veikla – vaikščiojimas ar lėtas bėgimas – gali būti grąžinama, kai sumažėja diskomfortas. Mokinius dažniausiai leidžiama grįžti į mokyklą po poros savaičių, o sportuoti ar kilnoti sunkesnius daiktus galima tik gydytojui leidus.
Tiek Nuss, tiek Ravitch operacijos rezultatai – puikūs, recidyvo tikimybė siekia mažiau nei 1%. Dauguma pacientų patenkinti operacijos rezultatais ir jaučiasi geriau tiek fiziškai, tiek emociškai.
Kasdienis gyvenimas su pectus excavatum
Tiek fiziniai, tiek emociniai simptomai gali lydėti šia būkle sergančius žmones kasdien. Svarbu surasti medikus, kurie rimtai vertina jūsų simptomus ir padeda spręsti kylantį diskomfortą tiek fizinį, tiek psichologinį.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia stebėti būklės pokyčius ir laiku nustatyti, ar reikalingas gydymas. Po operacijos būtina lankytis pas chirurgą iki visiško pasveikimo.
Klausimai gydytojui
- Gal galite rekomenduoti specialistą ar konsultantą, padėsiantį susitvarkyti su emociniais sunkumais?
- Ar egzistuoja grupės, kuriose bendrauja žmonės su tokia pačia būkle?
- Ar mano situacijoje verta svarstyti operaciją?
- Kokio amžiaus rekomenduotumėte atlikti operaciją?
Kiti svarbūs klausimai
Su amžiumi simptomai dažnai ryškėja – senstant sumažėja širdies ir plaučių atsarginės galimybės, todėl kvėpavimas ir fizinės jėgos dar labiau nukenčia.
Nėra įrodymų, kad ši būklė trumpina gyvenimą ar ilgainiui didina širdies ar plaučių pažeidimų riziką, tačiau be gydymo simptomai stiprėja.
Moterys, turinčios pectus excavatum, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikutį.
Jeigu žmogui tenka atlikti širdies operaciją, krūtinės deformacijos ir širdies chirurgija gali būti atliekamos vienu metu – tokios kombinacijos yra pasiteisinusios ir efektyvios.
