Anginofobija: apibrėžimas, simptomai ir gydymas

Anginofobija – tai stipri baimė patirti krūtinės skausmą (anginą) ar paspringimą. Ši baimė kyla ne tik dėl pačios skausmo patirties, bet ir dėl galimo uždusimo. Žodis „angina“ lotyniškai reiškia smaugimą ar uždusimą, o „fobija“ nusako perdėtą ir nepagrįstą baimę.

Kas yra anginofobija?

Žmonės, kuriuos vargina anginofobija, nuolat bijo, kad dėl krūtinės spaudimo ar skausmo gali sutrikti deguonies tiekimas organizmui. Dažnai tokie asmenys vengia kelionių ar tolimesnio atstumo nuo gydymo įstaigų, nes jaučiasi nesaugūs be galimybės greitai sulaukti pagalbos.

Kokia baimė glūdi už anginofobijos?

Medicinoje anginos sąvoka dažniausiai siejama su krūtinės skausmu dėl nepakankamos kraujotakos širdyje. Toks skausmas gali byloti apie širdies ir kraujagyslių ligas, tačiau taip pat gali būti ir kitų, nedidelių ar laikinas priežasčių padarinys. Žmogus, turintis anginofobiją, beveik visada įsivaizduoja blogiausią scenarijų – pavyzdžiui, širdies smūgį ar užspringimą – net kai joks realus pavojus negresia. Baimės priežastimi tampa ne tik širdies veiklos sutrikimai, bet ir:

paspringimas maistu, gėrimais ar vaistais,
širdies smūgio baimė,
stemplės susiaurėjimas,
fizinio krūvio metu atsirandantis dusulys ar pagreitėjęs pulsas,
smaugimas,
uždusimas.

Kaip suprasti, kas yra fobija?

Fobija – dažniausiai pasitaikantis nerimo sutrikimas, kai stipri baimė atsiranda be realaus pavojaus. Anginofobija – specifinis baimės sutrikimas, nukreiptas į labai konkrečią situaciją: krūtinės skausmą ar oro trūkumą. Įprastai šios baimės žmogų priverčia keisti įpročius, vengti tam tikrų situacijų, kurios, jų manymu, galėtų išprovokuoti krūtinės skausmą ar užspringimą.

Susiję įrašai

Kiek žmonių patiria anginofobiją?

Tikslų anginofobijos paplitimą nustatyti sunku, nes daug žmonių slepia savo baimes arba visai nesusimąsto, kad jų problema turi pavadinimą. Tačiau manoma, kad bent vienas iš dešimties suaugusiųjų ir vienas iš penkių paauglių gyvenime susiduria su specifinėmis baimėmis, tarp kurių galėtų būti ir anginofobija.

Rizikos veiksniai

Dažniau anginofobiją pastebima tarp tų, kurie jaučia nerimą dėl sveikatos arba serga ligos nuogąstavimo sutrikimu – būkle, kai žmogus įsitikinęs turintis sunkią ligą be objektyvių priežasčių. Yra ir kitų veiksnių, skatinančių anginofobijos vystymąsi:

šeimos istorija – baimės ar nerimo sutrikimų turintys artimieji,
lytis – moterys dažniau susiduria su specifinėmis baimėmis nei vyrai,
paveldimumas – tam tikri genetiniai pokyčiai gali didinti riziką patirti nerimo arba baimės sutrikimus.

Susijusios baimės (fobijos)

Neretai žmogus, bijantis krūtinės skausmo, patiria ir kitų artimai susijusių baimių:

kardiobofiją (širdies smūgio baimę),
cibofobiją (maisto ar gėrimų baimę),
nosofobiją (baimę susirgti),
fagofobiją (rijimo baimę),
farmakofobiją (vaistų baimę),
pseudodisfagiją (baimę užspringti).

Kas lemia anginofobiją?

Ši baimė dažnai kyla po nemalonaus ar traumuojančio įvykio – asmeniškai patirto ar stebėto, pavyzdžiui, užspringimo epizodo ar širdies smūgio liudininkas. Polinkį į šią fobiją didina ir šios aplinkybės:

širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjusi infarkto rizika,
giminėje buvę širdies ligų ar mirčių dėl jų,
artimojo netektis dėl širdies sutrikimų, užspringimo ar dusulio,
rijimo sutrikimai (disfagija),
paspringimo atvejų, kai reikalinga pagalba iš šalies,
kvėpavimo sunkumai sergant astma, lėtine obstrukcine plaučių liga,
rizika patirti anafilaksiją – sunkią alerginę reakciją, užkemšančią kvėpavimo takus.

Anginofobijos simptomai

Žmonės, kenčiantys nuo anginofobijos, dažnai įsitikinę, kad rizika mirti nuo krūtinės skausmo ar užspringimo jiems – daug didesnė nei kitiems. Jie nerimauja dėl galimo širdies smūgio net tuomet, kai nėra jokių realių požymių. Dažniausi simptomai:

krūtinės spaudimas ar skausmas,
sunku ryti arba kalbėti,
šalčio pojūtis,
galvos svaigimas, silpnumas,
gausus prakaitavimas,
neritmingas arba padažnėjęs širdies plakimas,
pykinimas,
dusulys,
drebėjimas,
skrandžio veiklos sutrikimai (nevirškinimas).

Kaip nustatoma anginofobija?

Nėra vieno konkretaus testo, kuris padėtų patvirtinti anginofobijos diagnozę. Dažniausiai ją įtaria ir vertina psichikos sveikatos specialistas. Skiriant šį sutrikimą, reikia, kad baimė būtų:

nepaliaujama mažiausiai pusę metų,
sukeltų iškart juntamus simptomus pagalvojus apie krūtinės skausmą ar užspringimą arba patekus į realią situaciją,
verčianti keisti kasdienius įpročius, kad būtų išvengta rizikingų situacijų,
trukdanti darbui, bendravimui ar laisvalaikio veiklai,
gerianti pavojų labiau, nei yra iš tikrųjų.

Gydymo galimybės

Įveikti stiprią anginofobiją padeda psichologinis ar medicininis gydymas. Dažniausiai taikomi:

Ekspozicinė terapija – pamažu susiduriama su baimės objektais ar situacijomis, taip laipsniškai sumažinant reakciją į juos.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) – pokalbiais padedama pakeisti požiūrį į baimę keliančius veiksnius, keisti elgesį ir mintis.
Dialektinė elgesio terapija – lavinami įgūdžiai, padedantys priimti savo reakcijas, išmokti nurimti ir sveikai jas valdyti, pavyzdžiui, taikant sąmoningumo (mindfulness) ar meditacijos technikas.
Vaistai – antidepresantai ar raminamieji kartais skiriami siekiant sumažinti nerimą ir palengvinti simptomus, ypač jei kartu pasireiškia panikos ar ligos nuogąstavimo sutrikimas.

Galimos komplikacijos

Anginofobija dažnai lemia perdėtą norą tikrintis dėl įvairių sveikatos problemų, net kai objektyvios grėsmės nėra. Tai gali paskatinti nereikalingus tyrimus, papildomą stresą bei finansines išlaidas. Be to, ryški baimė didina riziką susidurti ir su kitomis emocinėmis problemomis: