Kai kūdikis jaučiasi prastai, ne visada lengva suprasti, kas jį vargina. Dujų susikaupimas žarnyne dažnai pasireiškia neramumu: mažylis muistosi, dažniau verkia, pritraukia kojas prie pilvuko ir spardosi, gali prasčiau miegoti.
Svarbu žinoti, kad dujos kūdikio virškinamajame trakte dažniausiai nėra ligos požymis. Dujos susidaro visiems žmonėms – tai įprasta virškinimo proceso dalis. Vis dėlto kai kuriems kūdikiams dujas „išjudinti“ sunkiau, todėl prireikia paprastų kasdienių priemonių, kurios padeda sumažinti diskomfortą.
Kaip atpažinti, kad kūdikį gali varginti dujos
Klinikinėje praktikoje pastebima, kad dujų sukeliamą diskomfortą dažniausiai išduoda keli pasikartojantys požymiai. Jie gali pasireikšti kartu arba tik dalis jų.
- Dažnesnis ir sunkiau nuraminamas verksmas, irzlumas.
- Muistymasis, kūno rangymasis, nerami laikysena.
- Kojų pritraukimas prie krūtinės ar pilvuko, spardymasis.
- Sunkiau užmiegama arba dažni prabudimai.
- Pilvuko pūtimo pojūtis ar „gurguliavimas“ (ne visada matomas išoriškai).
Kodėl kūdikiams kaupiasi dujos
Dujų susidarymą ar susikaupimą gali lemti kelios priežastys, ir jos nebūtinai susijusios su liga. Pagal dabartines medicinos žinias dažniausiai prisideda šie veiksniai.
Per daug praryjamo oro maitinimo metu
Viena dažniausių priežasčių – oro prarijimas valgant, tiek žindant, tiek maitinant iš buteliuko. Kuo daugiau oro patenka į virškinamąjį traktą, tuo didesnė tikimybė, kad jis sukels tempimo ir spaudimo pojūtį.
Jautresnė reakcija į mišinį
Mišiniu maitinamiems kūdikiams kartais pasitaiko jautrumas ar netoleravimas tam tikrų mišinio sudedamųjų dalių. Tokiais atvejais dujos ir pilvo pūtimas gali būti viena iš apraiškų. Dažniau kartu matomi ir kiti virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, laisvesnės išmatos.
Mamos mityba žindymo laikotarpiu
Kai kurie tėvai pastebi ryšį tarp mamos suvalgomo maisto ir kūdikio neramumo. Minimi produktai, kurie kai kuriems žmonėms siejami su didesniu dujų susidarymu (pvz., ankštiniai, kai kurios daržovės) ar didesniu pieno produktų kiekiu.
Vis dėlto moksliniai duomenys nėra nuoseklūs: vieniems kūdikiams pokyčiai gali būti pastebimi, kitiems – ne. Be to, labai griežtas mitybos ribojimas gali turėti neigiamos įtakos pačios mamos mitybos pilnavertiškumui, todėl didesnius apribojimus verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ką daryti, kad dujų būtų mažiau
Dažniausiai efektyviausia derinti kelis paprastus įpročius. Pagrindinis tikslas – sumažinti oro patekimą į skrandį ir padėti jam pasišalinti.
Taisyklingas apžiojimas žindant
Žindant svarbu, kad kūdikio lūpos sudarytų gerą „sandarumą“ aplink areolę (tamsesnę spenelio sritį), o ne laikytų tik spenelio galiuką. Tai padeda efektyviau valgyti ir praryti mažiau oro.
Buteliuko padėtis ir žinduko parinkimas
Maitinant iš buteliuko svarbu, kad kūdikio lūpos apimtų žinduko pagrindą, o ne tik jo galą. Taip pat naudinga laikyti buteliuką pakreiptą – maždaug į 30–40 laipsnių kampą – kad pienas užpildytų žinduko sritį, o oras kiltų į viršų.
Kai kuriems kūdikiams padeda ir kitas žinduko tipas. Yra ir buteliukų sprendimų, mažinančių oro patekimą (pavyzdžiui, sistemos su oro sumažinimu), tačiau poveikis gali skirtis priklausomai nuo kūdikio.
Atsirūgimas maitinimo metu ir po jo
Praktikoje dažnai rekomenduojama kūdikį atrūginti ne tik pabaigus maitinti, bet ir trumpai sustojus viduryje maitinimo. Taip pašalinama dalis oro, dar nepatekusi gilyn į žarnyną.
Vis dėlto verta stebėti kūdikio reakciją: jei sustabdymas sukelia daug verkimo, jis gali praryti papildomo oro. Tokiu atveju geriau rinktis švelnesnį ritmą ir bandyti atrūginti trumpiau.
Atsargūs mamos mitybos pokyčiai
Jei žindant aiškiai pastebite, kad po konkretaus produkto kūdikis tampa daug neramesnis, galima pabandyti laikinai sumažinti to produkto kiekį ir stebėti pokyčius. Tačiau nereikėtų vienu metu atsisakyti daugelio maisto grupių be aiškios priežasties ir pasitarimo su specialistu.
Kaip palengvinti dujų sukeltą diskomfortą
Jei kūdikis jau neramus, dažnai padeda paprastos kūno padėties ir judesio priemonės.
Laikymas vertikaliai po maitinimo
Iškart po valgymo kurį laiką palaikykite kūdikį vertikaliai. Tokia padėtis palengvina atsirūgimą ir gali sumažinti spaudimo pojūtį.
„Dviratuko“ judesiai
Paguldykite kūdikį ant nugaros ir švelniai judinkite jo kojytes tarsi minant dviratį. Šis judesys kai kuriems kūdikiams padeda „pajudinti“ dujas žarnyne.
Laikas ant pilvuko
Trumpas buvimas ant pilvuko (prižiūrint suaugusiajam) gali sukurti švelnų spaudimą pilvui ir padėti dujoms lengviau pasišalinti.
Nešiojimas „amerikietiško futbolo“ poza
Kai kuriuos kūdikius nuramina nešiojimas pilvuku žemyn ant suaugusiojo rankos: kūdikis guli skersai dilbio, kojytės iš abiejų pusių ties alkūne, o galva prilaikoma delnu. Papildomas švelnus spaudimas pilvukui neretai suteikia komforto.
Priemonės su simetikonu
Jei nemedikamentinės priemonės nepadeda, kartais svarstomos priemonės su simetikonu, skirtos dujų burbuliukams virškinamajame trakte „suskaldyti“. Klinikinė patirtis rodo, kad poveikis nėra vienodas visiems kūdikiams, todėl tokios priemonės dažniau pasirenkamos kaip papildomas variantas, o ne pirmasis žingsnis.
Pabaigai
Nuraminti verkiantį kūdikį nėra paprasta, ypač kai akivaizdu, kad jam nepatogu. Vis dėlto dujos kūdikiams dažnas ir dažniausiai nepavojingas reiškinys. Išbandžius kelis praktiškus būdus – nuo taisyklingo maitinimo technikos iki padėčių ir švelnių judesių – neretai pavyksta sumažinti diskomfortą ir palengvinti kasdienybę visai šeimai.
