Kulnies riebalinio sluoksnio atrofija – tai būklė, kai sumažėja ar suplonėja apsauginis riebalinis audinys po kulno kaulu. Šis sluoksnis veikia tarsi natūralus amortizatorius, saugantis kulną nuo smūgių, kai einame, bėgame ar šokinėjame. Tačiau laikui bėgant, dėl įvairių priežasčių, šis riebalinis paminkštinimas gali prarasti storį arba elastingumą, todėl ima varginti nemalonus kulno skausmas ir diskomfortas judant. Ši būklė gali apsunkinti kasdienių veiklų atlikimą ir gadinti gyvenimo kokybę.
Kas yra kulnies riebalinio sluoksnio atrofija?
Kulnies riebalinio sluoksnio atrofija, dar žinoma kaip riebalinio sluoksnio sindromas ar kulnies pagalvėlės atrofija, – tai būklė, kai nyksta ar suplonėja po kulno kaulu esantis riebalų sluoksnis. Šis audinys sudarytas iš tankių riebalų ir elastingų skaidulų, kurie sugeria smūgius ir apsaugo kulną judant. Kai riebalinis grindys suplonėja ar praranda elastingumą, sumažėja apsauga, padidėja spaudimas, atsiranda skausmas.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Riebalinio sluoksnio atrofija – dažna kulno skausmo priežastis, antroje vietoje po padų fascito. Dažnai ši būklė painiojama su kitomis kulno ligomis, todėl tiksliai diagnozuoti ją svarbu dėl tinkamo gydymo.
Kulnies riebalinio sluoksnio atrofijos simptomai
- Giluminis, lyg sumušimo skausmas kulno viduryje, juntamas einant, stovint ar bėgant.
- Skausmas, kuris sustiprėja stipriau spaudžiant kulno centrą.
- Diskomfortas, kuris didėja stovint ar vaikštant ilgą laiką, aktyviai sportuojant ar vaikščiojant basomis ant kietų paviršių (grindų, betono, plytelių).
- Nedidelio laipsnio atveju simptomai gali būti minimalūs; juos galima pajausti tik vaikštant basomis ar spaudžiant kulną pirštais.
Kulnies riebalinio sluoksnio atrofijos priežastys
Ši liga dažniausiai išsivysto ilgainiui, riebalų sluoksniui susidėvėjus. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Su amžiumi nyksta riebalinis audinys, mažėja elastingumas.
- Padidėjęs kūno svoris – didesnis svoris lemia didesnį spaudimą ir greitesnį riebalinio sluoksnio dėvėjimąsi.
- Paveldimumas – ypač jei šeimoje yra buvę jungiamojo audinio ligų ar uždegimų.
- Kojos trauma – stiprus smūgis į kulną gali pažeisti riebalinį sluoksnį.
- Netaisyklinga eisena – pėdos judesiai lemia, kurios vietos gauna daugiausia spaudimo, tad riebalinis sluoksnis gali greičiau sunykti.
- Pėdos struktūra – aukšti skliautai ar netaisyklinga pėdos ašis gali keisti spaudimo pasiskirstymą.
- Netinkama avalynė – batai be tinkamo amortizavimo dar labiau apkrauna kulną ir paspartina riebalinio audinio nykimą.
- Dažnas vaikščiojimas basomis, ypač ant kietų, nelygių paviršių.
- Pakartotinės intensyvios veiklos (šokiai, bėgimas, sportas, ilgas stovėjimas).
- Anksčiau atliktos kortikosteroidų injekcijos į kulną – jos gali dar labiau sumažinti riebalinį sluoksnį.
Kitos būklės, kurios prisideda prie vystymosi
- Padų fascitas (plantarinio fascijos uždegimas), kuris sukelia kulno skausmą ir gali lemti didesnę riebalinio sluoksnio apkrovą
- Kulno pentinai (kaulo išaugos), mažinantys audinio elastingumą
- Aukšti pėdos skliautai
- 2 tipo cukrinis diabetas – šioje srityje gali greičiau irti riebalai, kolagenas
- Lupusas, reumatoidinis artritas – šios autoimuninės ligos pažeidžia jungiamąjį audinį, įskaitant pėdas
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozės metu gydytojas įvertina jūsų ligos istoriją, simptomus ir atlieka pėdos apžiūrą. Svarbu nustatyti, kur, kaip ir kada jaučiamas skausmas, ar jis priklauso nuo fizinės veiklos, ar sumažėja pailsėjus. Gydytojas apčiuopa jūsų kulną, ieškodamas jautriausių vietų, įvertina padės storį stovint ir ramybės būsenoje – paprastai kulno riebalinis sluoksnis siekia 1–2 centimetrus storio. Kietas ir mažai tamprus riebalinis audinys rodo atrofijos požymius.
Kartais papildomai gali būti atliekamas rentgeno tyrimas, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija, kad būtų paneigtos kitos ligos arba nustatyta tiksli atrofijos priežastis.
Gydymo būdai
Kulnies riebalinio sluoksnio atrofijai gydyti naudojamos kelios strategijos: nuo paprastų priemonių iki pažangių gydymo metodų. Pirminis tikslas – maksimaliai mažinti skausmą, uždegimą, apsaugoti likusį riebalinį audinį ir neleisti būklei blogėti. Kai kuriais atvejais stengiamasi papildyti trūkstamą sluoksnį specialiais užpildais.
Pagrindinės konservatyvios priemonės
- Poilsis – stengtis kuo mažiau stovėti ir vengti veiklų, keliančių skausmą kulne.
- Šalčio kompresai po aktyvumo, siekiant sumažinti uždegimą (20 minučių ant skaudamos vietos).
- Nuskausminamųjų ir priešuždegiminių vaistų vartojimas (pvz., ibuprofenas, naproksenas).
- Ortopediniai batai ar specialios vidpadžiai, pritaikyti papildomai atramai kulne stigti.
- Kulno teipavimas – specialiu būdu užklijuotos juostos padeda laikyti sluoksnį reikiamoje vietoje ir suteikti papildomą apsaugą.
- Kulno pagalvėlės, įdėklai, paminkštintos kojinės, kurios sugeria smūgį ir mažina spaudimą.
- Pratimai – fizioterapeuto pratimai skirtami blauzdos raumenims tempti, koreguoti laikyseną ir eiseną.
Pažangūs gydymo metodai
- Injekcijos – riebalinio sluoksnio pastorinimui naudojami specialūs užpildai, pavyzdžiui, hialurono rūgštis ar polilaktatas. Kai kurie užpildai veikia nuo pusės iki metų.
- Riebalų persodinimas – nedidelis riebalų kiekis paimamas iš kitos jūsų kūno vietos ir įsodinamas į kulną, procedūra atliekama ambulatoriškai, rezultatas ilgalaikis.
- Alotransplantacija – panaudojamas riebalinis audinys iš kito žmogaus. Tai chirurginė operacija, po kurios gijimas užtrunka ilgiau, tačiau efektas išlieka net keletą metų.
- Chirurginės intervencijos gali būti taikomos, jei esama pėdos, kojos ar šlaunies deformacijų, kurios keičia eiseną bei spaudimą kulnui.
Kokios gali būti negydymo pasekmės?
- Skausmas gali tapti nuolatiniu ir ženkliai paveikti kasdienybę.
- Atsiranda sunkumų vaikštant ar sportuojant.
- Dėl skausmo gali pasikeisti eisena – tai gali padidinti traumų riziką, dažnesnius griuvimus, atsirasti kitų sąnarių ar nugaros bėdų.
Prevencija
- Rinkitės tinkamai amortizuojančius, kulną apsaugančius batus; sportuodami avėkite sportinę avalynę, venkite batų aukštu kulnu.
- Stenkitės neperkrauti kulnų ilgų intensyvių veiklų metu – po aktyvios veiklos suteikite kulnui laiko atsistatyti.
- Kontroliuokite kūno svorį.
- Venkite vaikščioti basomis ant kietų dangų (plytelės, parketas, betonas).
- Reguliariai apžiūrėkite batus – jei matote nelygų kulno dėvėjimąsi ar nusidėvėjusią vidaus paminkštinimą, pakeiskite avalynę.
Perspektyvos
Visiškai išgydyti šią būklę neįmanoma – laikui bėgant riebalinis sluoksnis natūraliai mažėja dėl senėjimo bei judėjimo apkrovų. Tačiau, taikant tinkamas priemones, galima veiksmingai mažinti skausmą, sulėtinti tolesnį atrofiją bei gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kuo skiriasi ši būklė nuo padų fascito?
Padų fascitas – tai plantarinės fascijos, jungiančios kulną su pirštais, uždegimas arba nusilpimas. Skausmas dažniausiai lokalizuojamas arčiau vidinio pado krašto, kartais plinta link pėdos skliauto. Jis būdingas ypač rytais, atsistojus po poilsio, kartais aštrus, dusinantis. Tuo tarpu riebalinio sluoksnio atrofijos skausmas dažniausiai jaučiamas tiesiai kulno centre, jis sustiprėja ilgai vaikštant ar stovint, ypač sportuojant ar vaikščiojant basomis ant kieto paviršiaus. Dažniau pasireiškia abiejuose pėdose. Abi būklės gali būti kartu, nes padų fascito metu blogėja svorio pasiskirstymas pėdoje, todėl didėjantis spaudimas kulnui gali paskatinti ir riebalinio sluoksnio atrofiją.
Ką reiškia kulno kaulo nuovarginis lūžis?
Kulno kaulas vadinamas kalcaneusu. Dėl intensyvių pasikartojančių apkrovų, pavyzdžiui, bėgant, šiame kaule gali atsirasti smulkūs įtrūkimai, vadinami nuovarginiais lūžiais. Tokiu atveju juntamas stiprėjantis skausmas kulne ar jo užpakalinėje dalyje. Iš pradžių diskomfortas jaučiamas tik fizinio aktyvumo metu, vėliau – ir ramybės stovyje. Tiksliai diagnozei kartais reikalingi papildomi tyrimai: kaulo skenavimas, kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.
