Kūno sutelkto pasikartojančio elgesio sutrikimai – tai grupė būklių, kai žmogus instinktyviai kartoja veiksmus, susijusius su savęs priežiūra, tačiau jie lemia kūno žalą. Šie įpročiai dažnai laikomi įkyriomis nervinėmis reakcijomis – tarkime, odos aplink nagus krapštymas ar sąnarių traškinimas nuobodžiaujant. Vis dėlto tokie elgesio bruožai yra kur kas daugiau nei paprastas laiko praleidimo būdas. Tyrimai rodo, kad tokiems veiksmams įtakos turi ne tik įgimtos smegenų ypatybės, bet ir emocijos ar paveldimumas.
Kūno sutelkto pasikartojančio elgesio sutrikimų tipai
Yra įvairių kūno sutelkto pasikartojančio elgesio (BFRB) formų, kurių kiekviena pasireiškia skirtingais veiksmais. Dažniausiai pasitaikančios – odos krapštymas (eksoracija, dar vadinama dermatillomanija) ir plaukų pešimas (trichotilomanija). Jos aiškiai aprašytos naujausioje psichikos sutrikimų diagnostikos sistemoje (DSM-5-TR).
Tačiau egzistuoja ir kitų BFRB pasireiškimų:
- Dantų griežimas (bruksizmas)
- Pirštų sąnarių traškinimas
- Odos kandžiojimas (dermatofagija)
- Pirštų čiulpimas
- Lūpų kandžiojimas (lūpų bite keratozė)
- Skruostų kandžiojimas
- Nagų kandžiojimas (onichofagija)
- Nagų krapštymas (onichotilomanija)
- Nosies krapštymas
- Plaukų valgymas (trichofagija)
Nors ne visi šie sutrikimai oficialiai aprašomi diagnostikos klasifikacijose, gydytojai juos atpažįsta ir diagnozuoja kaip artimus BFRB variantus.
Dažnumas
Pagal tyrimų duomenis, nuo 0,5 iki 4,4 % žmonių tenka oficiali BFRB diagnozė. Realus atvejų skaičius gali būti ir didesnis – daugelis nesikreipia pagalbos dėl šių įpročių.
BFRB simptomai
Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažniausiai atlieka pakartotinius veiksmus, kurie daro poveikį jų kūnui:
- Plaukų, odos ar nagų krapštymas, pešimas
- Kandžiojimas arba kramtymas (nagų, lūpų, skruostų)
- Pirštų sąnarių traškinimas
- Dantų trynimas vienas į kitą
Prieš pasikartojantį veiksmą dažnai jaučiamas nerimas, o po jo – palengvėjimas arba pasitenkinimas. Daugelis žmonių šiuos veiksmus atlieka nevalingai ir negali jų kontroliuoti, kartais net nesuvokia, kad elgiasi taip, kol kažkas nepasako.
BFRB atsiradimo priežastys
Kas lemia šiuos pakartotinius kūno žalojimo įpročius, nėra tiksliai žinoma. Tačiau manoma, kad reikšmę turi:
- Smegenų sandara ir paveldimumas – tam tikros smegenų sritys, susijusios su malonumo jausmu ir emocijomis, gali būti kiek kitokios. Genai paveikia, kaip šios sritys vystosi ir veikia, taip pat – kaip kontroliuojami neuromediatoriai (pvz., serotoninas, dopaminas).
- Emocinis reguliavimas – žmogus gali pasikartojantį elgesį rinktis norėdamas išvengti nemalonių jausmų: diskomforto, nuobodulio, gėdos ar liūdesio.
- Streso nukreipimas – BFRB kartais tampa nesąmoningu būdu nukreipti dėmesį nuo įtemptų ar nemalonių situacijų, kai žmogus jaučiasi pernelyg stimuliuojamas ar, atvirkščiai, nuobodžiauja.
Skirtingai nei kai kurie kiti psichikos sutrikimai, grožio siekis ar noras keisti savo išvaizdą nėra pagrindinės šių elgesio ypatybių priežastys.
Rizikos veiksniai
Padidėjusi tikimybė susidurti su BFRB išauga jeigu:
- Jūs esate moteris
- Patyrėte emocinę ar fizinę traumą, smurtą
- Šie įpročiai pasireiškė šeimos nariams
- Jausmas, kad trūksta savigarbos
- Diagnozuotas obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Yra piktnaudžiavimo medžiagomis sutrikimų
Galimos pasekmės
Nuolat kandžiojant, krapštant ar pešant kūno vietas gali išsivystyti įvairių komplikacijų:
- Bakterinės infekcijos
- Kraujavimas ir žaizdos
- Plaukų netekimas
- Randai
Šie savęs žalojimo veiksmai dažnai sukelia emocinių sunkumų, paveikia savivertę, nuotaiką ar pasitikėjimą savimi, nes netyčia pasikeitusi išvaizda gali sukelti neigiamų išgyvenimų.
BFRB nustatymas
Dažnai pirmasis, pastebintis šiuos požymius, būna šeimos gydytojas, odontologas ar dermatologas. Jis pasiteirauja apie jūsų simptomus bei emocinę savijautą, o jei reikia – nukreipia pas psichikos sveikatos specialistą. Psichologas ar psichiatras įvertina, ar šie požymiai atitinka šiuos kriterijus, būdingus BFRB:
- Pasikartojantis, žalą darantis elgesys, nukreiptas į savo kūną
- Noras nustoti arba sumažinti šį elgesį, bet nepavyksta
- Elgesys sukelia stresą arba trukdo kasdieniam gyvenimui
BFRB gydymas
BFRB valdymui taikomi įvairūs metodai – jie gali būti derinami ar taikomi atskirai:
- Terapija: Psichikos sveikatos specialistas gali pasiūlyti įpročio keitimo treniruotes, kurios vyksta taikant kognityvinę elgesio terapiją. Jos metu mokomasi atpažinti elgesio sukėlėjus ir rasti kitų būdų reaguoti.
- Vaistai: Nėra specifinių vaistų, skirtų būtent BFRB gydymui, tačiau simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai ar selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Kartais padeda papildas NAC (N-acetilcisteinas).
Svarbu laikytis nurodyto gydymo plano net ir pagerėjus savijautai; visus pakeitimus vaistų vartojime rekomenduojama aptarti su gydytoju.
Gydymo rezultatai ir prognozė
BFRB simptomai bei patirtis yra itin individualūs – vieni gali išgyventi nerimą, kitiems šie veiksmai sukelia ramybę ar net diskomfortą. Dažnai sunku nuspėti, kada ims kilti noras elgtis vienaip ar kitaip, nes kai kurie veiksmai atliekami nesąmoningai. Ilgainiui tokie įpročiai gali lemti išorinius pokyčius – randus, infekcijas arba nuplikimą.
Kol kas efektyviausias būdas suvaldyti šį sutrikimą – derinti psichoterapiją su vaistais. Patartina neskubėti – elgesio pokyčiams reikia laiko ir pastangų. Jei kyla klausimų dėl gydymo ar prognozės, aptarkite juos su savo specialistu.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, jei patiriate sunkumų valdant kūno žalojimo įpročius, pavyzdžiui – nepavyksta liautis pešti plaukų, kramtyti odos, trinti dantų ar atlikti kitų panašių veiksmų. Taip pat būtina nedelsti, jeigu pastebite infekcijos požymius tokioje vietoje – pavyzdžiui, skausmą, pūliavimą ar tinimą.
Klausimai, kuriuos galite užduoti specialistui
- Kaip sėkmingai sustabdyti BFRB įpročius?
- Ar verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą?
- Ar gali būti naudingi vaistai ir ar juos rekomenduojate?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
