Lagoftralmija – tai būsena, kai žmogus negali visiškai užmerkti vienos arba abiejų akių vokų. Ši problema gali pasireikšti tiek dieną, tiek naktį, priklausomai nuo to, kokia yra pagrindinė priežastis.
Kas yra lagoftralmija?
Lagoftralmija apibūdinama kaip nesugebėjimas visiškai užsimerkti. Kartais ši būklė atsiranda savaime, tačiau dažnai ji susijusi su kitomis akių ar veido problemomis, pavyzdžiui, voko ptoze (vokų nusileidimu) arba komplikacijomis po akių vokų operacijų.
Nedidelio laipsnio lagoftralmija dažniausiai nesukelia didelių sunkumų, tačiau jei akis lieka atvira ilgesnį laiką, rageną gali paveikti vėjas, dulkės ar kiti išoriniai dirgikliai. Tai ilgainiui gali sukelti randų susidarymą ar net pabloginti regėjimą.
Lagoftralmijos tipai
Yra kelios lagoftralmijos rūšys, kurios skiriasi savo priežastimis ir eiga:
- Naktinė lagoftralmija. Kai akis pilnai užsimerkia tik būdraujant, bet lieka pravira miegant. Nors seniau manyta, kad kiškiai miega atmerktomis akimis, iš tiesų apie penktadalis žmonių gali miegoti neužmerkę akių visiškai.
- Paralitinė lagoftralmija. Kai vokus negalima pilnai užsimerkti dėl veidinio nervo pažeidimo ar paralyžiaus.
- Mechaninė lagoftralmija. Kai užsimerkimą trikdo fizinės kliūtys ar struktūriniai voko pažeidimai – tarp jų ir randai po traumų ar uždegimų (vadinama cicatricial lagoftralmija).
Lagoftralmijos simptomai
- Akys gali būti sausos arba ašaroti.
- Atsiranda svetimkūnio ar deginimo pojūtis akyje, galima patirti ir skausmą.
- Regėjimas gali būti liejamas.
- Akys parausta.
- Didesnis jautrumas šviesai.
- Gali susiformuoti ragenos opelės.
Kodėl atsiranda lagoftralmija?
Ši akių vokų problema nėra užkrečiama ir iš karto nepersiduoda kitam žmogui. Pagrindinės priežastys – veidinio nervo pažeidimas arba tiesioginis voko audinių pažeidimas.
Lagoftralmija dėl nervo pažeidimo
- Traumos ir sužalojimai aplink akis.
- Kai kurios ligos, tokios kaip veidinio nervo paralyžius ar insultas.
- Veido augliai, įskaitant klausos nervo navikus.
- Autoimuniniai sutrikimai, pavyzdžiui, Guillain-Barré sindromas.
- Įgimtos ligos – kaip Moebius sindromas.
- Infekcijos ar organizmo intoksikacijos.
Lagoftralmija dėl voko pažeidimo
- Akių vokų elastingumo sumažėjimas (flopingo voko sindromas), dažniau pasitaikantis vyrams, turintiems antsvorio.
- Tokios odos ligos kaip Stevens-Johnson sindromas.
- Cheminiai nudegimai ar stiprus saulės poveikis.
- Komplikacijos po vokų operacijų, pavyzdžiui, ptozės korekcijos ar blefaroplastikos.
Diagnozės nustatymas
Akių gydytojas remiasi įvairiais tyrimais norėdamas įvertinti lagoftralmijos sunkumą:
- Surenkama išsami jūsų sveikatos ir simptomų istorija.
- Prašoma kelis kartus užsimerkti – stebima, kaip visiškai pavyksta užsimerkti ir su kokia jėga užveriami vokai.
- Matuojama voko padėtis ir judesiai, stebima jūsų mirksėjimo dažnis bei užsimerkimų pilnumas.
Gydymo galimybės
Lagoftralmijos gydymas priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė priežastis. Jei būklę lėmė infekcija, odos liga ar navikas, siekiama pirmiausia išgydyti šiuos sutrikimus.
Nechirurginis gydymas
- Dirbtinių ašarų lašai, saugantys rageną nuo išdžiūvimo.
- Ilgiau išliekantys drėkinamieji tepalai, kuriuos naudoti reikėtų vakare ar prieš miegą.
- Specialios juostelės ar pleistrai, kuriais vokus galima užklijuoti naktį, kad akis neprailgtų išdžiūvimo rizika.
- Apsauginiai akiniai, sulaikantys drėgmę aplink akis.
- Nedideliai akies voko svoriai, klijuojami prie viršutinio voko ir palengvinantys užsimerkimą.
Chirurginės priemonės
- Tarsorafija – dalinis ar visiškas voko siuvimas, kad akys užsivertų (laikinai arba visam laikui).
- Aukso ar platinos svorio implantacija į viršutinį voką – svoris leidžia vokui užsimerkti dėl gravitacijos, efektyvu esant veidinio nervo paralyžiui.
- Viršutinio voko operacijos, tokios kaip voko raumens plastikos ar odos persodinimas.
- Apatinio voko korekcijos, įskaitant voko tempimo operacijas ar odos transplantaciją, kai apatinis vokas pernelyg laisvas.
- Veido patempimai, nervų persodinimo ir minkštųjų audinių perkėlimo intervencijos kai lagoftralmiją sukelia veidinio nervo paralyžius.
Galimos komplikacijos
- Randų susidarymas akių srityje.
- Infekcijos tikimybė.
- Vokų pasisukimas į vidų (entropionas), kai blakstienos liečia akies paviršių.
- Ptozė – dar labiau nusileidę vokai.
- Sunkumai transplantuotos odos vietoje.
Simptomų savikontrolė
Kiekvienas gali padėti sau kasdien rūpindamasis akių drėkinimu – reguliarūs drėkinamieji lašai arba tepalai, o esant ryškesniems simptomams – vokų klijavimas miegui. Jei kartu atsiranda veido paralyžiaus požymių, gali reikėti pagalbos ir kitose srityse, pavyzdžiui, valgant ar kalbant.
Kaip mažinti lagoftralmijos riziką?
- Dirbant arba sportuojant rekomenduojama dėvėti akių apsaugą.
- Nešioti akinius nuo saulės stipriai šviečiant saulei.
- Neglostyti, netrinti nereikalingai akių, nešvariais pirštais.
- Prieš liečiant akis visada plauti rankas.
- Prieš planuojant akių vokų operacijas verta pasikonsultuoti su akių plastikos chirurgu, kuris specializuojasi akių ir vokų srityse.
Ligos eiga ir prognozė
Nedidelei lagoftralmijai dažniausiai būdinga gera prognozė – ypač, jei būklė susijusi su laikinu nervo sutrikimu, kuris praeina savaime. Tačiau sudėtingesniais atvejais svarbu laiku kreiptis į medikus ir užtikrinti tinkamą gydymą, kad būtų apsaugotas regėjimas.
Kreipimasis į gydytoją
Jeigu pastebite nuolatinius akių išsausėjimo, ašarojimo ar svetimkūnio jausmo simptomus, būtinai pasitarkite su gydytoju. Ypač atidžiai stebėkite situaciją, jei keičiasi regėjimas – tokiu atveju vizitas pas specialistą turėtų būti neatidėliotinas.
Tiems, kuriems jau diagnozuota lagoftralmija ir paskirtas gydymas, svarbu stebėti simptomus. Jei nėra pagerėjimo ar simptomai ryškėja, būtina dar kartą konsultuotis su gydytoju.
