Leiomiosarkoma: simptomai, gydymas ir prognozė

Leiomiomosarkoma – tai itin retas ir agresyvus vėžys, kuris vystosi iš lygiųjų raumenų. Šios raumenų ląstelės sudaro įvairias vidaus organų sieneles, todėl liga gali atsirasti ne vienoje kūno vietoje. Dažniausiai navikas nustatomas šlapimo pūslėje, kraujagyslėse, storojoje ar plonojoje žarnoje, skrandyje arba gimdoje.

Kas yra leiomiomosarkoma?

Leiomiomosarkoma (LMS) – tai viena iš minkštųjų audinių sarkomų, atsirandanti tuose organuose ir audiniuose, kuriuos sudaro lygiųjų raumenų skaidulos. Tokie navikai pasižymi sparčiu augimu – kartais gali padvigubėti vos per kelias savaites. Vėžio ląstelės gali plisti kraujotaka ir pasiekti kitus minkštus audinius visame kūne.

Dažnai pradinės ligos stadijos praeina beveik be ryškių simptomų, todėl LMS gali būti diagnozuojama pavėluotai. Pažengus navikui, jis tampa pavojingas gyvybei. Vis dėlto anksti aptikus ir pradėjus gydyti, yra tikimybė visiškai pasveikti.

Leiomiomosarkomos tipai

Somatinė minkštųjų audinių LMS. Dažniausiai pasitaikanti, paveikianti įvairius jungiamuosius audinius. Pošinis pavyzdys – gimdos leiomiomosarkoma.
Poodinė arba odos LMS. Ši forma pažeidžia piloerektorius – raumenėlius, esančius odoje ir akyse, kurie, pavyzdžiui, sukelia „žąsies odą“ arba praplečia vyzdžius.
Kraujagyslių LMS. Šios retos formos navikai formuojasi didžiosiose kraujagyslėse, pavyzdžiui, plaučių arterijose ar apatinėje tuščiojoje venoje.

Kaip dažnai pasitaiko ši liga?

Leiomiomosarkoma sudaro nuo 10 iki 20 procentų visų minkštųjų audinių sarkomų. Statistikos duomenimis, šis vėžys diagnozuojamas vienam iš 100 000 žmonių. Jis gali išsivystyti bet kam, tačiau dažniau pasitaiko vyresnėms nei penkerių metų moterims.

Susiję įrašai

Leiomiomosarkomos simptomai

Ligos simptomų pobūdis ir intensyvumas dažniausiai priklauso nuo naviko vietos ir dydžio. Pradinėse stadijose dėl lėto augimo pokyčiai dažnai nejuntami, tačiau augant navikui gali pasireikšti tokie požymiai:

Kietas, neskausmingas guzas
Pilvo pūtimas
Skausmas
Nuovargis
Karščiavimas
Pykinimas ir vėmimas
Svorio kritimas

Jei navikas išplitęs virškinamojoje sistemoje, gali skaudėti pilvą, pasirodyti juodų išmatų dėl kraujo, dingti apetitas, varginti pykinimas.

Gimdos LMS būdingi šie požymiai:

Neįprastas kraujavimas iš gimdos
Dažnas šlapinimasis
Išskyros iš makšties

Leiomiomosarkomos priežastys

Šios retos vėžio rūšies priežastys vis dar nėra visai aiškios. Manoma, kad tam įtakos gali turėti paveldimumas arba spontaninės genetinės mutacijos, dėl kurių normalios ląstelės virsta vėžinėmis ir ima nekontroliuojamai daugintis.

Nustatyta, kad didesnė rizika sirgti LMS egzistuoja sergant tokiomis paveldimomis ligomis kaip:

Gardnerio sindromas
Gorlino sindromas
Hereditine retinoblastoma
Li-Fraumeni sindromas
Neurofibromatozė (NF1)
Tuberozinė sklerozė
Wernerio sindromas

Kaip diagnozuojama leiomiomosarkoma?

Pirmas žingsnis – pokalbis apie paciento savijautą, simptomus ir ligos istoriją. Toliau atliekama apžiūra ir papildomi tyrimai – dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip:

Angiografija
Kompiuterinė tomografija (KT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
PET tyrimas

Diagnozės patikslinimui būtina atlikti biopsiją – paimama keletas audinių mėginių iš skirtingų naviko vietų ir jie tiriami laboratorijoje.

Gydymo galimybės

Terapijos pasirinkimas priklauso nuo to, kur navikas įsikūręs ir kokio jis dydžio. Dažniausi gydymo būdai yra:

Chirurginė operacija. Dažniausiai taikoma pirmiausia, siekiant pašalinti visą naviką ir užkirsti kelią ligos atsinaujinimui.
Chemoterapija. Skiriama, jei navikas labai išplitęs ar jau metastazavo į kitus organus.
Spindulinė terapija. Gali būti taikoma prieš chirurginę operaciją (kad sumažintų naviką) arba po jos (likusioms vėžio ląstelėms sunaikinti).
Tikslinė terapija. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma atskirai arba kartu su kitais gydymo metodais.

Atsigavimo laikotarpis po gydymo

Sveikimo trukmė priklauso nuo daugybės faktorių – naviko vietos, jo apimties, pasirinkto gydymo būdo ir individualių organizmo gebėjimų atsigauti. Kartais pilnam pasveikimui reikia kelių savaičių, tačiau dažniau – mėnesių. Net ir pradėjus gerai jaustis, būtina periodiškai lankytis gydytojo apžiūroje, kad būtų užkirstas kelias galimam ligos atsinaujinimui.

Ar įmanoma išvengti leiomiomosarkomos?

Šiuo metu nėra žinoma jokių priemonių, kurios leistų visiškai apsisaugoti nuo LMS. Visgi riziką padeda mažinti tam tikrų veiksnių vengimas. Didžiausią pavojų kelia:

Infekcijos tam tikrais virusais, pavyzdžiui, žmogaus herpeso virusu 8 (HHV8)
Spinduliuotė
Tamoksifeno vartojimas (dažnai skiriamas kaip vaistas nuo krūties vėžio)

Prognozė ir išgyvenamumas

Leiomiomosarkomos prognozė labai priklauso nuo vėžio stadijos, naviko dydžio, jo vietos bei to, kiek vėžio pavyks pašalinti operacijos metu. Ankstyvų stadijų navikai gali būti išgydomi, tačiau išplitus ar vėlyvosiose stadijose liga valdymas tampa sudėtingesnis, nors gydymas padeda pristabdyti progresavimą.

Progresavusios IV stadijos leiomiomosarkoma nebepasitraukia pilnai, tačiau gydymas padeda kontroliuoti eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Išgyvenamumo rodikliai pagal ligos stadiją

Lokalizuota (navikas dar neišplitęs) – po penkerių metų gyvi išlieka apie 63 proc. pacientų.
Regioninė (navikas išplitęs į aplinkinius audinius ar limfmazgius) – po penkerių metų išgyvena 36 proc. pacientų.
Tolimoji (naviko metastazės kituose organuose) – po penkerių metų gyvena 14 proc. pacientų.

Šie skaičiai tėra apytiksliai duomenys, pagrįsti ankstesnių pacientų gydymo rezultatais – jie neleidžia tiksliai nuspėti kiek kiekvienas žmogus gyvens ar kaip reaguos į gydymą.

Gyvenimas su liga

Esant gydymui arba pastebėjus naujus ar besikeičiančius simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kaip pavyzdys, būtina pasitarti su specialistu, jei atsirado stiprus skausmas, netikėtas kūno svorio pokytis ar pasikeitė guzas ar kiti simptomai.