Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) – tai būklė, kai žmogaus protinės funkcijos šiek tiek susilpnėja, palyginti su kitais tokio paties amžiaus žmonėmis. Šis pokytis pastebimas, tačiau netrukdo įprastiems kasdieniams darbams. Prastėti gali atmintis, gebėjimas planuoti, spręsti problemas ar atlikti sudėtingas užduotis. Pokyčius dažnai pastebi ne tik pats žmogus, bet ir artimieji.

Kaip atskirti LKS nuo įprasto senėjimo?

Natūralu, kad su amžiumi mintys juda kiek lėčiau ir informacijos įsisavinimas užtrunka ilgiau. Įprasta pamiršti vieną kitą žodį ar tvarkant daiktus netyčia juos numesti į netinkamą vietą. Vis dėlto normalus senėjimas nesutrikdo gebėjimo atpažinti žmones, nesumažina intelekto ir nesunaikina ilgalaikės atminties.

Asmenys vyresni nei 65 metų retkarčiais gali pamiršti vardus ar daiktus, tačiau su LKS šie pamiršimai tampa dažnesni ir rimtesni: neretai pamirštami pokalbiai, suplanuoti susitikimai ar svarbi informacija. Tokie prastėjantys gebėjimai jau pradeda trukdyti įprastoms gyvenimo veikloms.

LKS ir demencija: kur skirtumas?

Demencija ir lengvas kognityvinis sutrikimas – sąvokos, apibūdinančios kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Pagrindinis skirtumas – su LKS protinės galios susilpnėja, bet kasdienė veikla išlieka nepriklausoma, o sergant demencija sutrikimas tampa toks žymus, kad žmogus nebegali savarankiškai atlikti įprastų veiklų.

Susiję įrašai

Be to, demencija dažnai keičia asmenybę ir elgesį, kai su LKS tokie pakitimai nebūdingi. Priežastys, sukeliančios LKS ar demenciją, gali būti įvairios – nuo grįžtamų organizmo sutrikimų iki neurodegeneracinių ligų.

Kaip dažnai pasitaiko lengvas kognityvinis sutrikimas?

LKS tampa vis dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms. Remiantis neurologų duomenimis:

8 % 65–69 metų asmenų turi LKS;
15 % tarp 75–79 metų amžiaus;
25 % 80–84 metų amžiaus grupėje;
37 % tarp vyresnių nei 85 m.

Lengvo kognityvinio sutrikimo simptomai

Pagrindinis LKS požymis – pastebimai suprastėjusios protinės funkcijos. Dažniausi simptomai apima:

Atminties pablogėjimą: Dažnai užmirštami neseniai vykę įvykiai, kartojami klausimai ar pasakojimai. Gali būti pamirštami draugų ar artimųjų vardai, planuoti susitikimai ar net dažniau pasimeta daiktai.
Kalbos sunkumai: Sunkiau surandami tinkami žodžiai, suprasti žodinę ar rašytinę informaciją tampa sudėtingiau.
Dėmesio sukaupimas: Atsiranda sunkumų susikaupti, žmogus lengviau išsiblaško.
Sprendimų priėmimas: Sudėtingiau priimti sprendimus ar spręsti kasdienes problemas.
Planuoti ar atlikti sudėtingas užduotis: Vargina tokie darbai kaip sąskaitų apmokėjimas, vaistų vartojimo planavimas, apsipirkimas ar net vairavimas.
Taip pat LKS gali būti susijęs su motorikos sunkumais ar pakitusiu uoslės pojūčiu.

Galimos LKS priežastys

Lengvas kognityvinis sutrikimas gali išsivystyti dėl daugybės priežasčių – kai kurios iš jų sėkmingai gydomos, kitos – ne. Prie LKS gali prisidėti:

Depresija, ilgalaikis stresas ar nerimas;
Skydliaukės, inkstų, kepenų veiklos sutrikimai;
Miego apnėja ar kiti miego sutrikimai;
Galvos kraujotakos sutrikimai: navikai, kraujo krešuliai, insultas ar traumos;
Vitamino B12 ar kitų naudingų medžiagų trūkumas;
Infekcijos, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija;
Kai kurių vaistų šalutinis poveikis (pvz., kalcio kanalų blokatorių, anticholinerginių vaistų, benzodiazepinų ir kt.);
Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis.

Dažnai LKS būna ir pirmasis kai kurių neurodegeneracinių ligų etapas, iš kurių dažniausios:

Alzheimerio liga;
Parkinsono liga;
Lewy kūnelių sukelta demencija;
Kraujagyslinė demencija;
Priekinės smilkinio skilties demencija.

Rizikos veiksniai

Didžiausią riziką susirgti LKS turi vyresnio amžiaus žmonės (nuo 65 metų), tie, kurių šeimoje buvo sergančių demencija, bei asmenys su širdies ir kraujagyslių ligų veiksniais: aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, diabetas, antsvoris.

Diagnozavimas ir tyrimai

Tiksliai nustatyti LKS nėra paprasta, nes tai gali būti ankstyvas daugelio ligų požymis. Pirmiausia gydytojas detaliai apklaus apie simptomus, surinks informaciją apie sveikatos būklę, vartojamus vaistus bei žinomas šeimos atminties problemas ar demencijos atvejus.

Dažnai atliekami ir papildomi tyrimai:

Kraujo ar šlapimo tyrimai padeda atmesti infekcijas, patikrinti skydliaukės veiklą, nustatyti vitamino B12 ar kitų medžiagų trūkumą; kartais paimamas ir smegenų skysčio (lumbalinė punkcija) mėginys.
Vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija) gali parodyti insulto, navikų, kraujavimo ar kitus smegenų pokyčius.
Neuropsichologiniai testai – žodinės bei rašytinės užduotys, leidžiančios įvertinti atmintį, kalbos supratimą, mokymąsi ir bendrą protinį pajėgumą.

Diagnozuojant LKS, gydytojai dažnai pasitelkia ir šeimos narius, kad būtų įvertintas kasdieninių įgūdžių pokytis. Kartais konsultuoja neurologai ar pagyvenusių žmonių (geriatrų) specialistai.

Gydymas ir valdymas

LKS gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jeigu protinių funkcijų susilpnėjimas susijęs su grįžtamais veiksniais – pavyzdžiui, infekcija, miego sutrikimais, nuotaikos svyravimais ar vaistų šalutiniu poveikiu – gydytojas skirs atitinkamą gydymą. Tačiau esant neurodegeneracinėms ligoms, LKS dažnai nebegalima sugrąžinti į ankstesnį lygį.

Šiuo metu nėra oficialiai patvirtintų vaistų, skirtų tiesiogiai LKS gydyti, tačiau kartais taikomi nemedikamentiniai sprendimai ar gydymo planai, priklausantys nuo sutrikimo priežasties. Mokslininkai toliau ieško naujų gydymo būdų ir tiria galimą Alzheimerio ligos medikamentų naudą. Siekiant pagerinti kasdienę savijautą, svarbūs gali būti ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Ar galima išvengti lengvo kognityvinio sutrikimo?

Nemaža dalis LKS atvejų neišvengiama, tačiau kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti – tokiu būdu sumažinti tikimybę susirgti ar atitolinti sutrikimo pradžią. Svarbiausi žingsniai:

Vengti rūkymo;
Riboti alkoholio vartojimą arba jo visiškai atsisakyti;
Valgyti subalansuotą ir sveiką mitybą;
Reguliariai judėti ir sportuoti;
Kruopščiai kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje;
Stengtis mažinti ir valdyti stresą;
Rūpintis kokybišku miegu;
Skatinti smegenų aktyvumą: spręsti galvosūkius, skaityti knygas, mokytis naujų įgūdžių;
Palaikyti socialinį gyvenimą su draugais, šeima ar bendruomenėje;
Reguliariai pasitikrinti sveikatą bei valdyti lėtines ligas.

Perspektyvos ir prognozė

LKS eiga priklauso nuo sukėlusių priežasčių ir kitų individualių veiksnių. Tyrimai rodo, kad per dvejus metus nuo pirmos LKS diagnozės apie 15 % vyresnių nei 65 metų pacientų išsivysto demencija. Kita vertus, 14–38 % atvejų LKS simptomai sumažėja ir protinė veikla vėl atitinka amžiaus normą.

Sparčiau blogėjantys gebėjimai dažniausiai būdingi tiems, kurių LKS sukelia progresuojančios neurodegeneracinės ligos. Mokslininkai toliau siekia geriau nuspėti, kas bus linkęs išvystyti sunkesnius proto funkcijos sutrikimus ir kokiu greičiu jie progresuos.

Kaip galima padėti sau ir pasiruošti?

Susidūrus su LKS verta aptarti savo ateities planus su gydytoju ar artimaisiais, ypač jei LKS gali būti pirmasis neurodegeneracinės ligos ženklas. Tokie pokalbiai padės užtikrinti, kad jūsų norai būtų įvykdyti, jei ateityje priimti sprendimus taps sunkiau.

Taip pat svarbu apgalvoti ir sudaryti reikiamus dokumentus – teisinius įgaliojimus ar kitus svarbius raštus – kurie nurodytų, kas rūpintųsi jumis ar jūsų sprendimais, jei patys to nebegalėtumėte.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nesvarbu, ar jau turite LKS diagnozę, ar dar tik pastebite protinės veiklos pokyčius, svarbu apsilankyti pas specialistą kas 6–12 mėnesių arba pagal gydytojo rekomendacijas. Gydytojas galės stebėti pokyčius bei prireikus koreguoti gydymo planą. Taip pat rekomenduojama nuolat fiksuoti pastebėtus pokyčius.

Pastebėjus naujų simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.