Sužinosite
Chroninė tromboembolinė plautinė hipertenzija (CTEPH) yra reta, bet rimta sveikatos būklė, susijusi su padidėjusiu spaudimu plaučių kraujagyslėse dėl neištirpusių kraujo krešulių. Ši liga dažniausiai išsivysto po persirgtos plaučių embolijos – situacijos, kai kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją.
Kas serga lėtine tromboembolne plautine hipertenzija?
Ši liga vystosi tik tiems žmonėms, kurie anksčiau yra patyrę plaučių emboliją, kai į plaučių kraujotaką patenka kraujo krešulys. Jei padidėjęs kraujospūdis plaučių kraujagyslėse pasireiškia be anksčiau buvusios plaučių embolijos, diagnozuojama kita sveikatos būklė.
CTEPH paplitimas
Kasmet šia liga suserga apie 5 000 žmonių, tačiau šis skaičius gali būti didesnis, nes liga ne visuomet diagnozuojama laiku ir tiksliai.
Kaip ši būklė veikia jūsų organizmą?
Padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse apsunkina dešiniojo širdies skilvelio darbą. Dėl to deguonies stokojantis kraujas sunkiau ir lėčiau patenka į plaučius, sumažėja deguonies kiekis organizme. Širdis priversta dirbti stipriau, o tai ilgainiui gali sukelti nuovargį ir kitus negalavimus.
Lėtinės tromboembolinės plautinės hipertenzijos priežastys
Pagrindinė priežastis – smulkūs kraujo krešuliai, kurie lieka plaučių kraujagyslėse ir neištirpsta. Laikui bėgant šiose vietose atsiranda audinio randėjimas, siaurėja kraujagyslės spindis, didėja spaudimas.
CTEPH rizikos veiksniai
- Kraujo grupė, išskyrus O tipo.
- Kai kurios vėžio rūšys.
- Lėtinės žarnyno ligos, tokios kaip uždegiminės žarnyno ligos.
- Moteriškoji lytis.
- Kaulų infekcijos (pvz., osteomielitas).
- Širdies infekcija, susijusi su širdies stimuliatoriumi.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai, asmeniniai ar šeimos atvejai (tarp jų – antifosfolipidinė liga).
- Anksčiau atlikta blužnies pašalinimo operacija.
- Skydliaukės hormono pakaitinė terapija.
Ligos simptomai
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje.
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos).
- Galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas (sinkopė).
- Lėtinis nuovargis.
- Kojų tinimas, susijęs su skysčių kaupimusi (edema).
- Mėlynuojantys pirštai ar nagai (cianozė).
- Kraujavimas iš kvėpavimo takų (retai – atkosėjimas krauju).
Diagnozavimas ir tyrimai
Liga diagnozuojama naudojant įvairius instrumentinius tyrimus, kurie leidžia įvertinti plaučių kraujotaką, kraujagyslių būklę ir širdies darbą.
- Ventiliacijos-perfuzijos plaučių tyrimas (V/Q skenavimas).
- Plaučių angiograma – tyrimas, kuris leidžia aptikti kraujo krešulius ar susiaurėjusias kraujagysles.
- Plaučių funkcijos testai.
- Transtorakalinė echokardiograma.
- Tolesni tyrimai, tokie kaip dešiniojo širdies kateterizacija, plaučių kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, o esant poreikiui – fizinio krūvio testas.
Gydymo būdai
Daugumai pacientų būtinos intervencinės procedūros, kurios padeda atkurti kraujotaką plaučiuose ir sumažinti spaudimą kraujagyslėse. Dažniausiai taikomos šios procedūros:
- Pulmonekterija – atviroji operacija, kurios metu pašalinami plaučių arterijose susidarę krešuliai.
- Plaučių arterijų balioninė angioplastika – procedūra, kurios metu specialūs balionėliai atveria susiaurėjusias kraujagysles.
Tais atvejais, kai intervencinės procedūros negalimos ar nepavyksta visiškai pašalinti hipertenzijos, ligoniams gali būti skiriamas riociguatą sudėtyje turintis vaistas. Jis mažina simptomus ir pagerina savijautą.
Ligos prevencija
CTEPH dažnai vystosi kaip kitų sveikatos problemų komplikacija, tad ne visus rizikos veiksnius galima suvaldyti. Tačiau galima sumažinti šios ligos tikimybę rūpinantis plaučių sveikata – vengiant tabako produktų ar visiškai mesti rūkyti.
Prognozė
Po sėkmingų chirurginių arba endovaskulinių procedūrų kai kuriems ligoniams CTEPH gali būti išgydyta. Dauguma pacientų po šių intervencijų džiaugiasi labai gera gyvenimo kokybe.
Tačiau, net ir pagerėjus fizinei būklei, ne visiems pavyksta išvengti psichologinių sunkumų – dažnai išlieka nerimas ar depresijos požymiai. Ypač tai aktualu tiems, kuriems netinka intervencinis gydymas. Svarbu apie emocinius sunkumus pasitarti su gydytoju, kuris gali padėti ir pasiūlyti jums tinkamą pagalbą.
Kasdienis gyvenimas su šia liga
Daugelis žmonių visą likusį gyvenimą vartoja kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, varfarinas, gali pareikalauti specifiškai koreguoti mitybą – reikėtų vengti su vitamino K gausių produktų, tokių kaip brokoliai ar soja.
Lengva fizinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, padeda išlikti stipriam ir pagerinti savijautą. Gydytojas gali rekomenduoti specialią, mediciniškai prižiūrimą fizinę reabilitaciją – vadinamąją plaučių reabilitacijos programą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.