Limfangitas – tai limfagyslių uždegimas, kuris dažniausiai išsivysto po odos infekcijų, tačiau kartais jį gali sukelti ir neinfekcinės ligos, pavyzdžiui, tam tikri augliai. Limfinė sistema yra svarbi organizmo imuninės apsaugos dalis – limfagyslėmis teka limfinis skystis, kuris iš audinių nunešamas atgal į kraujotaką.
- 1.Kaip vystosi limfangitas?
- 2.Limfangito simptomai
- 3.Kaip greitai plinta limfangitas?
- 4.Dažniausios priežastys
- 5.Kada išauga limfangito rizika?
- 6.Galimos komplikacijos
- 7.Diagnozavimo metodai
- 8.Limfangito gydymo būdai
- 9.Ar galima išvengti limfangito?
- 10.Atsigavimo laikotarpis ir prognozė
- 11.Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
- 12.Ką aptarti su gydytoju?
- 13.Ką reikia žinoti apie sklerozuojamąjį limfangitą?
Kaip vystosi limfangitas?
Limfangitas paprastai atsiranda infekcijos pažeistoje vietoje, kai bakterijos, virusai arba grybeliai patenka į organizmą per žaizdą, įbrėžimą, įkandimą ar kitą odos pažeidimą. Per trumpą laiką mikroorganizmai pro limfagysles išplinta po organizmą. Negydoma infekcija gali pasiekti kraują ir sukelti sepsį – sunkią ir pavojingą būklę.
Limfangito simptomai
- Ant odos atsirandančios raudonos juostelės ar dryžiai – būdingas infekcinio limfangito požymis.
- Padidėję limfmazgiai kirkšnyse arba pažastyse susijusioje kūno pusėje.
- Galvos skausmai, karščiavimas, šaltkrėtis.
- Bendras nuovargis, silpnumas.
- Lėtai gyjanti žaizda.
Kaip greitai plinta limfangitas?
Limfangito eiga gali būti labai greita – per mažiau nei parą nuo užsikrėtimo infekcija plinta iš pradinės žaizdos į kelis limfinės sistemos taškus. Pastebėjus būdingus sunkios limfinės infekcijos simptomus, nedelskite kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Dažniausios priežastys
- Odos infekcijos, tokios kaip celiulitas ar sporotrichozė (grybelinė infekcija).
- Punkcinės, gilios arba plėštinės žaizdos, kurios dažnai prireikia siūlių (taip pat po operacijų).
- Vabzdžių ar gyvūnų įkandimai.
Limfangitą dažniausiai sukelia bakterijos, tačiau liga gali išsivystyti ir dėl virusų ar grybelių. Rečiau limfinė uždegimo forma atsiranda dėl navikų arba vėžinių ląstelių plitimo į limfagysles, kas gali užkimšti limfinį tekėjimą ir sukelti uždegimą.
Kada išauga limfangito rizika?
- Sergant diabetu ar ligomis, kurios veikia imuninę sistemą (pvz., ŽIV ar gydymas imunitetą slopinančiais vaistais).
- Turint odos pažeidimų, žaizdų ar lėtines ligas.
- Sergant vėžiu, ypač krūties, plaučių, kasos, prostatos ar skrandžio navikais.
- Po sunkių infekcijų ar kitų limfos tekėjimą trikdančių ligų.
Galimos komplikacijos
- Gilūs pūliniai (abscesai).
- Odos celiulitas.
- Kraujotakos infekcija (sepsis), kuri pavojinga gyvybei.
Laiku kreipiantis į gydytoją, dažniausiai pavyksta išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Diagnozavimo metodai
Gydytojas pirmiausia apžiūri pažeistą kūno vietą, įvertina limfmazgių būklę, ieško odos pokyčių. Diagnozei pagrįsti gali prireikti šių tyrimų:
- Odos ar žaizdos mikrobiologiniai tyrimai – nustatoma, kokios bakterijos, grybai ar virusai sukėlė uždegimą.
- Odos biopsija – jei reikia išsiaiškinti limfmazgių patinimo priežastį.
- Kraujo pasėlis – siekiant įvertinti, ar infekcija išplito į kraują.
Limfangito gydymo būdai
Gydymas parenkamas pagal tai, kas sukėlė ligą. Dažniausiai:
- Skiriami antibiotikai, kovojant su bakterinėmis infekcijomis.
- Antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai, jei ligą sukėlė virusai arba grybeliai.
- Uždegimą mažinantys preparatai ir nuskausminamieji, jei jaučiamas didelis diskomfortas.
Vaistus gali tekti vartoti tiek tabletėmis, tiek lašinant į veną. Labai retais atvejais prireikia chirurginio gydymo – pašalinti infekuotą audinį.
Ar galima išvengti limfangito?
Visiškai užkirsti kelio limfangitui sudėtinga, nes tai dažnai kitų ligų pasekmė. Tačiau svarbu stebėti savo sveikatą – pastebėjus odos paraudimus, karščiavimą ar limfmazgių patinimą, verta kuo greičiau konsultuotis su medikais. Tai padeda sustabdyti infekcijos plitimą ir greičiau pasveikti.
Atsigavimo laikotarpis ir prognozė
Dauguma pacientų sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą, kai infekcija sėkmingai suvaldoma. Gijimo trukmė priklauso nuo to, kas sukėlė limfangitą – kartais patinimas ar kiti simptomai gali užsitęsti kelias savaites ar net mėnesius. Gydytojas paaiškins, kada vėl galima užsiimti įprasta veikla.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus raudonas juostas ant odos, karščiavimą arba į gripą panašius požymius (ypač jei turite žaizdą ar sergate lėtinėmis ligomis) būtina kreiptis į medikus kuo greičiau. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
Ką aptarti su gydytoju?
- Iš kur, gydytojo nuomone, galėjote užsikrėsti limfangitu?
- Kokį gydymo planą siūloma taikyti jūsų atveju?
- Kiek laiko gali prireikti vartoti paskirtų vaistų?
- Ar gali tekti atlikti chirurginę intervenciją?
- Kaip galite padėti sau pasveikti namuose?
- Kaip išvengti limfangito formavimosi ateityje?
Ką reikia žinoti apie sklerozuojamąjį limfangitą?
Sklerozuojamasis limfangitas – tai reta būklė, pasitaikanti vyrams. Ji neturi nieko bendro su ūmiu limfangitu. Tokiu atveju vienas iš varpos limfagyslių sustorėja, tampa kietas ir nelygus, gali likti po apyvarpe ar varpos galvutės srityje. Paprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime.
Nors tiksli kilmė nėra aiški, tai gali būti susiję su pasikartojančia trauma, pavyzdžiui, po dažno ar itin intensyvaus lytinio akto. Retesniais atvejais sklerozuojamą limfangitą sukelia po apipjaustymo susidarę randai ar lytiškai plintančios infekcijos.
