Elefantiazė – tai infekcinė liga, dėl kurios oda sustorėja, kai kuriais atvejais išsivysto ryškūs kūno formos pokyčiai. Ligos priežastis – limfinę sistemą pažeidžiantys parazitiniai kirminai, vadinami filiarijomis. Jie blokuoja limfos takus, o dėl to kūno audiniuose ima kauptis skysčiai. Ši infekcija dažnai vadinama ir limfine filiarija.
Kas serga elefantiaze?
Su elefantiaze susiduria maždaug 120 milijonų žmonių visame pasaulyje – tai sudaro apie 1,5 % visos žmonijos. Dažniausiai ligos atvejų pasitaiko šilto klimato šalyse, esančiose Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Šalyse su vėsesniu klimatu filiariniai kirminai negyvena, todėl liga ten itin reta.
Trumpalaikė viešnagė endeminėse teritorijose užsikrėtimo rizikos beveik nesukelia. Gerokai didesnė grėsmė kyla tiems, kurie ilgai gyvena ar dirba vietovėse, kur ši liga dažna.
Elefantiazės simptomai
Limfinė filiarija gali pažeisti įvairias kūno sritis ir pasireikšti netipinėmis formomis. Apie du trečdaliai sergančiųjų nepajunta jokių ryškių simptomų, tačiau infekcija dažnai silpnina imuninę sistemą.
- Audiniai pradeda tinti – kaupiasi skysčiai (limfedema), kartais tinsta visas kūnas (edema).
- Dažnai pasireiškia skausmingas limfos sankaupų uždegimas.
- Kai kuriems vyrams gali išsivystyti hidrocelė – sėklidžių ir kapšelio patinimas.
- Dažniausios pažeidžiamos sritys: kojos, rankos, krūtys, veidas, kapšelis, varpa, vulva.
Kas sukelia elefantiazę?
Ligos vystymuisi reikalinga užsikrėsti filiarijų kirmėlėmis. Šios mikroskopinės apvaliosios kirmėlės lengvai prasiskverbia į žmogaus organizmą ir po truputį migruoja į limfagysles.
- Didžioji dauguma infekcijų (apie 90 %) sukeliamos Wuchereria bancrofti rūšies filiarijų.
- Likusį dalį atvejų lemia Brugia malayi arba Brugia timori kirminai.
Kaip plinta limfinė filiarija?
Šią ligą žmonės įgyja per uodų įkandimus. Kai užsikrėtęs žmogus įkandamas uodo, parazitai patenka į vabzdžio organizmą, o vėliau kartu su jo seilėmis perduodami kitam žmogui. Vieno įkandimo dažniausiai nepakanka – reikia daugybės pasikartojančių įkandimų per ilgesnį laikotarpį.
Patekę į kraują, kirmėlės persikelia į limfinę sistemą, kur auga ir brandsta. Suaugusios filiarijos žmogaus kūne išgyvena iki septynerių metų, kartais net ilgiau, per tą laiką palikdamos milijonus palikuonių kraujyje.
Elefantiazės komplikacijos
Neapdorota infekcija po truputį pažeidžia visą limfinę sistemą, todėl organizmas sunkiau kovoja su infekcijomis. Dėl to galimi šie ilgalaikiai padariniai:
- Dangstieji audiniai storėja, dalis kūno gali labai padidėti ir skausmingai tinti.
- Dažnesnės bakterinės infekcijos.
- Kai kuriais atvejais išsivysto tropinė plaučių eozinofilija – būklė, kai kraujyje padaugėja baltųjų kraujo kūnelių, ima varginti kosulys, kvėpavimo sunkumai.
Kaip diagnozuojama elefantiazė?
Norint nustatyti šią ligą, dažniausiai atliekami kraujo tyrimai. Gydytojas gali tirti jūsų kraujo lašą pro mikroskopą, ieškodamas filiarijų. Įdomu tai, kad šie kirminai į kraujotaką dažniausiai patenka naktį, todėl kraujo tyrimas dažnai planuojamas tamsiuoju paros metu.
Be to, galima atlikti antikūnų tyrimą, kuris leidžia aptikti organizmo atsaką į filiarijų infekciją, todėl jam tinka ir dienos metu paimtas kraujo mėginys.
Gydymas ir ligos valdymas
Gydymo būdas priklauso nuo konkrečių simptomų ir jų sunkumo. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas, apimantis:
- Antiparazitiniai vaistai (pvz., ivermektinas, dietilkarbamazinas, albendazolas) – jie naikina suaugusias filiarijas arba neleidžia joms daugintis, padeda išvengti parazitų plitimo kitiems asmenims. Dažnai šiuos vaistus tenka vartoti kartą per metus, kelias savaites iš eilės.
- Chirurginė intervencija gali būti reikalinga, jei tenka pašalinti mirusius kirminus ar mažinti vandens sankaupas, ypač esant hidrocelei.
- Limfedemos ir tinimo valdymui taikomos įvairios pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, pakeltos galūnės ar kompresiniai drabužiai.
Ar galima visiškai išgydyti limfinę filiariją?
Šiuo metu nėra priemonių, kurios visiškai pašalintų infekciją. Vaistai padeda sunaikinti daugumą parazitų ir sumažinti užkrato plitimą, taip pat palengvina ligos požymius, bet pats gydymas pilnai neišgydo limfinės filiarijos.
Kaip apsisaugoti nuo elefantiazės?
Geriausia profilaktika – maksimaliai saugotis uodų įkandimų šilto klimato regionuose, kur registruojami filiarijų židiniai. Bendraujantys ar gyvenantys tokiose vietose turėtų:
- Miegoti po tinkleliu, saugančiu nuo uodų.
- Ant atvirų kūno vietų vakare ir naktį tepti repelentą.
- Segėti drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnes.
Tose vietovėse, kur ligos paplitimas didelis, taikomos prevencinės programos – žmonės kartą per metus gauna specialių vaistų, kurie sumažina parazitų dauginimąsi ir plitimą.
Ligos eiga ir prognozė
Nors elefantiazė turi ilgalaikių pasekmių, jos simptomai gali būti valdomi. Deja, matomi kūno pakitimai dažnai sukelia socialinę izoliaciją, o nuolatinis tinimas ar skausmas apsunkina darbą ir kasdienę veiklą. Svarbu nepamiršti, kad ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra gali smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nepaaaiškinamas galūnių, krūtinės, veido ar lytinių organų patinimas, odos storėjimas – tai ženklai, dėl kurių būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir nurodys tinkamą gydymo taktiką.
Kaip patiems palengvinti limfedemos simptomus?
- Kruopščiai dezinfekuokite ir pridenkite bet kokias žaizdas.
- Pakelkite patinusias rankas ar kojas – tai palengvina limfos tekėjimą.
- Kasdien plaukite ir sausai nušluostykite tinstančias kūno vietas.
- Dėvėkite tinkamos formos ir dydžio avalynę – tai sumažins traumų ir kritimų riziką.
- Stenkitės judėti kuo daugiau – fizinis aktyvumas skatina limfos apytaką.
Rūpindamiesi savimi ir laiku kreipdamiesi pagalbos, galite užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms bei išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę.