Lymphogranuloma venereum (LGV) yra lytiškai plintanti infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia dviem pagrindiniais etapais – pradinėje stadijoje atsiranda lytinių organų pūslelės, o vėliau paveikiami limfmazgiai, kurie patinsta ir tampa skausmingi kirkšnyje, dubens srityje arba tiesiojoje žarnoje.
Kas gali susirgti lymphogranuloma venereum?
Dažniausiai LGV nustatoma 15–40 metų amžiaus lytiškai aktyviems asmenims. Liga gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau dažniau diagnozuojama vyrams, užmezgantiems lytinius santykius su vyrais. Rizika susirgti taip pat didesnė žmonėms, sergantiems ŽIV.
Kaip dažnai pasitaiko lymphogranuloma venereum?
Ši infekcija ypač paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose. Nors kai kuriose pasaulio vietose, įskaitant šiaurės ir pietų Europą bei Australiją, fiksuojama ligos protrūkių, bendrai išsivysčiusiose šalyse LGV registruojama retai. Pavyzdžiui, per vienus metus net 22 Europos šalys užfiksavo daugiau nei 2 tūkstančius šios ligos atvejų.
Ligos simptomai
Pirmieji LGV požymiai dažniausiai išryškėja po 3–12 dienų, tačiau kartais gali pasirodyti ir tik po mėnesio. Kadangi LGV eiga vyksta trimis etapais, simptomai kinta pagal ligos stadiją.
Pirma stadija
- Susiformuoja nedidelės, skysčiu užpildytos pūslelės ant lytinių organų ar burnos gleivinėje. Dažniausiai jos neskausmingos ir greitai užgyja.
Antra stadija
- Praėjus 2–6 savaitėms nuo pradinių simptomų, ima tinti limfmazgiai kirkšnyje (ypač vyrams), dubens srityje ir prie tiesiosios žarnos (dažniau moterims).
- Ant odos virš patinusių limfmazgių gali atsirasti žaizdelių ar šlapiuojančių takų, kurių metu išteka kraujas arba pūliai.
Galimi šie papildomi simptomai:
- Pilvo, analinis, nugaros ar dubens skausmas (ypač moterims).
- Bendras silpnumas, raumenų skausmai, nuovargis.
- Karščiavimas, galvos skausmas.
- Tuštinimosi ar šlapinimosi skausmas, nesuvaldoma tuštinimosi arba noras į tualetą.
- Tiesiosios žarnos uždegimas, kraujavimas, niežėjimas ar išskyros.
- Neįprastas svorio mažėjimas, užkietėjimas.
Trečia stadija
- Negydant, vėlesniame periode žaizdos užgyja, bet dažnai lieka randai ar nuolatiniai šlapiuojantys takai (sinusiniai takai).
- Galimi pūliniai, analinės fistulės, išorinių lytinių organų deformacijos.
- Tiesiosios žarnos susiaurėjimas, dubens dugno raumenų veiklos sutrikimas, patinę lytiniai organai.
Ligos priežastys ir perdavimas
LGV sukelia bakterija Chlamydia trachomatis, tiksliau – tam tikri jos tipai (serovarai L1, L2 ir L3). Liga plinta per analinį, vaginalinį ar oralinį lytinį kontaktą. Kiti šios bakterijos tipai sukelia dažnesnę, lengvesnę chlamidiozę.
Diagnozė ir tyrimai
Esant įtariamiems simptomams, gydytojas surinks detalią lytinio gyvenimo ir sveikatos istoriją, apžiūrės, ar nėra tipiškų požymių. Diagnozei patvirtinti reikalingi laboratoriniai tyrimai:
- Kraujo testas, nustatantis antikūnus prieš Chlamydia trachomatis.
- Genetinė (nukleorūgščių amplifikacijos) analizė, ieškanti bakterijos pavyzdyje iš limfmazgio, tiesiosios žarnos ar kirkšnies.
Vyrams liga dažniausiai nustatoma ankstyvosiose stadijose, o moterims – vėlai, kai pasireiškia sunkesni simptomai.
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų LGV gydoma antibiotiku doksiciklinu. Dažniausias paskyrimas – po 100 mg du kartus per dieną 21 dieną. Esant poreikiui, skiriamas eritromicinas ar azitromicinas. Jei limfmazgiuose kaupiasi pūliai, gali būti atliekamas smulkios adatos aspiracinis punkcija – tai sumažina skausmą ir palengvina būklę.
Profilaktika
- Saugių lytinių santykių pasirinkimas ir apsaugos priemonės naudojimas sumažina riziką užsikrėsti.
- Esant ligos požymiams, svarbu nedelsti ir nedelsiant kreiptis dėl ištyrimo ir gydymo.
- Patariama apie diagnozę informuoti visus seksualinius partnerius, su kuriais turėta lytinių santykių per paskutinius 60 dienų, kad ir jie galėtų pasitikrinti ir prireikus gydytis.
Ligos eiga ir ateities prognozė
Jei infekcija negydoma, gali išsivystyti rimtų komplikacijų:
- Analinės fistulės, pūliniai, randai.
- Limfos sutrikimai – limfinės sistemos užsikimšimas ar ilgalaikis patinimas (elefantiazė).
- Išorinių lytinių organų padidėjimas ar deformacijos.
- Tiesiosios žarnos spindžio susiaurėjimas, nevaisingumas.
- Infekcijos sukeltas sąnarių uždegimas.
- Padidėja rizika susirgti hepatitu ar plaučių uždegimu.
Jeigu LGV pradedama gydyti anksti, visiškai pasveikstama – doksiciklino kursas beveik visais atvejais (virš 98 %) užtikrina infekcijos išgydymą. Kai pažeidžiama limfinė sistema, gali išlikti patinimas net ir išgijus. Turint LGV didėja tikimybė užsikrėsti kitomis LPI, tokiomis kaip gonorėja, sifilis, ŽIV, hepatitas B ar C, todėl gydytojas gali rekomenduoti išsitirti dėl kitų infekcijų. Be to, praėjus trims mėnesiams po gydymo, patartina pakartotinai atlikti chlamidiozės tyrimus.
Kaip rūpintis savimi sergant LGV?
Kol gydymas nėra baigtas, turėtumėte vengti lytinių santykių, kad neužkrėstumėte kitų bei išvengtumėte pakartotinio užsikrėtimo. Baigus gydymą verta rinktis saugius lytinius santykius bei imtis visų būtinų priemonių apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų ateityje.