Ludvigo angina – tai greitai progresuojantis burnos dugno audinių uždegimas, kurį sukelia bakterinė infekcija. Ji dažniausiai prasideda dėl pūliuojančio danties, tačiau gali išsivystyti ir po burnos sužalojimo. Liga pavojinga tuo, kad audinių tinimas gali greitai apimti liežuvį ir gerklę, todėl kyla kvėpavimo sutrikimų rizika ir uždusti galima per labai trumpą laiką.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai Ludvigo angina išsivysto dėl apatinių krūminių dantų infekcijos – būtent iš tokių atvejų prasideda daugiau nei 90% ligos atvejų. Rečiau infekcija gali plisti po burnos minkštųjų audinių traumos, komplikacijų po burnos chirurginių procedūrų ar dėl dantenų uždegimo aplink protinius dantis (pericoronito).
- Burnos sužeidimai, ypač ties apatiniu žandikauliu
- Burnos operacijų padariniai
- Dantenų uždegimas aplink dygstantį protinį dantį
Bakterijos, dažniausiai sukeliančios šią infekciją, priklauso Streptococcus, Staphylococcus ir Bacteroides grupėms.
- Susilpnėjusi imuninė sistema
- Nesaikingas alkoholio vartojimas
- Dantų ėduonis
- Cukrinis diabetas
- Prasta mityba
- Burnos vėžys
- Pamirštama burnos higiena
Ligos simptomai
Pirmieji Ludvigo anginos požymiai dažniausiai pasireiškia netikėtai ir ima greitai ryškėti. Svarbiausia kuo skubiau kreiptis į medikus, jei pastebite šiuos simptomus:
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Rijimo sunkumai
- Nenormalus seilėtekis
- Kūno temperatūros pakilimas, šaltkrėtis
- Žandikaulio skausmas ar patinimas
- Kaklo tinimas, jautrumas ar spalvos pakitimas
- Iškilęs ar patinęs liežuvis
- Neaiški, užslopinta kalba
- Skausmingas ar jautrus plotas po liežuviu
- Danties skausmas
Svarbu žinoti, kad Ludvigo angina nėra užkrečiama – šia liga nereikia baimintis užkrėsti aplinkinius.
Galimos komplikacijos
Negydant Ludvigo anginos, didėja rimtų komplikacijų tikimybė. Ligai progresuojant gali išsivystyti:
- Kvėpavimo takų užsikimšimas ir deguonies trūkumas
- Aspiracinė pneumonija (plaučių uždegimas nuo įkvėptų bakterijų)
- Mediastinito rizika – infekcijos plitimas į krūtinės ląstą
- Bendras kraujo užkrėtimas (sepsis)
- Sepsinis šokas su stipriu kraujospūdžio kritimu
Diagnozė
Gydytojai Ludvigo anginą dažniausiai gali nustatyti apžiūros metu – jie įvertina burnos dugno, kaklo priekinės dalies ir žandikaulio srities tinimą, patikrina liežuvio bei burnos audinių būklę.
Esant poreikiui, atliekami papildomi tyrimai:
- Bakterijų pasėlis iš kraujo – padeda nustatyti, ar infekcija išplitusi kraujotakoje
- Kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia įvertinti uždegimo mastą ir aptikti pūlinius, tačiau atliekama tik stabilizavus paciento kvėpavimą
- Ultragarsas – padeda nustatyti infekcijos židinius ar kraujo krešulius, įvertina, ar uždegimas nepasiekė kaulo
Gydymo būdai
Ludvigo angina yra neatidėliotina būklė ir visada reikalinga skubi medikų pagalba. Pirmiausia būtina užtikrinti, kad kvėpavimo takai būtų pralaidūs, nes pavojingiausia komplikacija – uždusimas. Dažnai tenka naudoti deguonies kaukę arba įvesti specialų vamzdelį per nosį ar burną, kad ligonis galėtų kvėpuoti.
Nustačius diagnozę, skiriami antibiotikai, dažniausiai į veną, kad būtų kuo sparčiau slopinama bakterinė infekcija. Kartais papildomai vartojami uždegimą mažinantys vaistai (kortikosteroidai), siekiant sumažinti audinių tinimą.
Jei infekcija labai pažengusi, gali prireikti chirurginio pūlinių ar uždegiminių židinių drenažo. Jei ligą sukėlė pažeistas dantis, jį taip pat gali tekti šalinti.
Profilaktika
Nors negalima šimtaprocentinai išvengti Ludvigo anginos, nemažą įtaką turi nuosekli burnos higiena ir reguliarūs vizitai pas odontologą. Svarbu laiku gydyti dantų infekcijas, nes būtent jos dažniausiai ir tampa šios sunkios ligos priežastimi.
Prognozė
Šiuolaikinė medicina, o ypač antibiotikai, padėjo šią pavojingą ligą geriau kontroliuoti, todėl dauguma pacientų pasveiksta. Tačiau itin svarbu, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau – kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedamas gydymas, tuo geresnės pasveikimo galimybės.
Vis dar pasitaiko mirčių nuo Ludvigo anginos, tačiau jos sudaro iki 8% visų susirgimo atvejų, dažniausiai dėl uždusimo nuo stipraus audinių tinimo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei staiga pasidaro sunku kvėpuoti ar ryti, jaučiate stiprėjantį skausmą ar matote kaklo bei žandikaulio srities patinimą, nedelskite – tokiu atveju būtina skubiai kreiptis į greitąją pagalbą.
Po gydymo dėl Ludvigo anginos, pravartu pasikalbėti su savo gydytoju apie infekcijos kilmę, tolimesnės profilaktikos priemones bei pasiteirauti, kaip dažnai vertėtų lankytis pas odontologą tikrinimui ir profilaktikai.
