Krūties vėžys nėra vienalytis – jis skirstomas į kelias rūšis, iš kurių viena yra vadinama „luminal B“ potipiu. Šis krūties vėžio variantas priskiriamas prie hormonams jautrių (teigiamų hormonų receptorių) vėžių ir pasižymi savitomis savybėmis bei gydymo galimybėmis. Toliau apžvelgsime, kuo išsiskiria luminal B krūties vėžys, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, simptomai, bei kaip liga diagnozuojama ir gydoma.
Luminal B krūties vėžio ypatybės
Šiam vėžio potipiui būdinga, kad naviko ląstelės turi estrogeno receptorius, tad šios ląstelės reaguoja į hormoną estrogeną, ir prie jo prikibimas skatina vėžio augimą. Skirtingai nei luminal A tipui, luminal B navikai dažniausiai turi mažai arba visai neturi progesterono receptorių, t.y., jų jautrumas progesteronui menkas. Šio tipo navikai taip pat gali būti tiek HER2 teigiami, tiek ir neigiami – HER2 yra baltymas, dažnai perteklinei susidarantis kai kurių krūties vėžio variantų metu ir skatinantis greitesnę naviko plėtrą.
- Luminal B potipiui būdingas didesnis Ki-67 baltymo kiekis, kuris randamas aktyviai besidauginančiose ląstelėse. Tai rodo, kad tokie navikai auga ir plinta greičiau nei luminal A tipo vėžiai.
- Šis vėžio tipas laikomas aukštesnio laipsnio, todėl dažniau būna didesnis, agresyvesnis bei turi didesnę atsinaujinimo riziką.
Toks molekulinis naviko profilis leidžia gydytojams tiksliai suplanuoti gydymą, individualiai įvertinti ligos eigą ir prognozę.
Kiek dažnas luminal B krūties vėžys?
Luminal B potipis sudaro apie 15–20 % visų krūties vėžio atvejų ir yra retesnis nei luminal A tipas.
Luminal B krūties vėžio simptomai
Dažniausiai luminal B krūties vėžys nustatomas profilaktinių patikrų metu, tačiau kartais pasireiškia akivaizdūs simptomai, kuriuos vertėtų atpažinti.
Galimi ligos požymiai:
- Kietas, gumulas krūtyje, kurį sunku pajudinti;
- Krūties skausmas;
- Išskyros iš spenelio;
- Krūties odos sustorėjimas, pakitusi spalva, įdubimai;
- Paburkimas pažastyje.
Kas lemia luminal B krūties vėžio atsiradimą?
Liga prasideda kuomet sveikos krūties ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Nors tikslios to priežastys nėra aiškios, žinoma, kad tam reikšmingi įvairūs veiksniai.
- Ankstyvas menstruacijų pradžia ar vėlyva menopauzė;
- Hormonų terapijos vartojimas;
- Artimųjų sirgimas krūties ar kiaušidžių vėžiu;
- Didelis amžius (virš 50 m.);
- Tankus krūtų audinys;
- Genetiniai pakitimai;
- Ankstesnė radioterapija krūtinės ląstos srityje.
Ligos nustatymas ir tyrimai
Pajutus įtartinus simptomus ar gavus abejotiną mamografinio tyrimo rezultatą, gydytojas pirmiausia atlieka krūties apžiūrą. Po jos skiriami vaizdiniai tyrimai – diagnostinė mamografija, echoskopija ar krūties magnetinis rezonansas.
Patvirtinimui reikalinga biopsija – specialia adata paimama krūties audinio dalis, kuri vėliau ištiriama laboratorijoje.
Mikroskopiškai audinys tiriamas dėl vėžinių ląstelių ir jų savybių: nustatomi hormonų (estrogeno ir progesterono) bei HER2 receptorių lygiai, dažnai taikant imunohistocheminius žymenis. Šie tyrimai apibūdina krūties vėžio potipį ir leidžia tiksliai suplanuoti gydymo strategiją. Tokia informacija padeda įvertinti tiek gydymo veiksmingumą, tiek ligos atkryčio riziką.
Gydymo būdai
Luminal B potipio krūties vėžį gydyti galimybių yra įvairių, o parenkamas metodas priklauso nuo nustatytų naviko ypatybių ir individualių tyrimų rezultatų.
- Hormoninis gydymas. Tai pagrindinis šio vėžio potipio gydymo būdas, nes naviko ląstelės yra jautrios estrogenui, tad šį hormoną blokuojantys vaistai stabdo naviko augimą.
- Chirurginis gydymas. Atliekama auglio pašalinimo operacija, kuri gali būti tiek dalinė (guzelio pašalinimas), tiek visa krūties šalinimo operacija.
- Spindulinė terapija. Po operacijos dažnai taikoma radioterapija, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles toje srityje.
- Taikinių terapija. Kai kuriais atvejais, esant konkrečiems naviko ypatumams (pavyzdžiui, esant HER2 pertekliui), gydytojas gali skirti vaistus, nukreiptus prieš šią naviko savybę.
- Chemoterapija. Kai kuriems pacientams, turintiems didesnę progresavimo ar atkryčio riziką, gali būti rekomenduojamas papildomas gydymas sisteminiais vaistais – chemoterapija.
Gydymo schemos gali būti derinamos, o galutinis parinkimas priklauso nuo konkrečių naviko biologinių savybių.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Dalis rizikos veiksnių yra nekontroliuojami, tačiau gyvenimo būdas gali turėti reikšmės krūties vėžio prevencijai. Norint mažinti riziką susirgti luminal B potipio krūties vėžiu, vertėtų:
- Nerūkyti;
- Intensyviau judėti – didinti fizinį aktyvumą;
- Riboti alkoholio vartojimą;
- Stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Luminal B krūties vėžio prognozę lemia tai, kiek liga jau pažengusi diagnozės metu. Kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo palankesnė ligos eiga ir prognozė.
Ši liga gali būti visiškai suvaldoma (pasiekiama remisija), tačiau išlieka tam tikra atkryčio tikimybė – tam įtakos turi naviko stadija ir ypatumai. Dėl šios priežasties gydytojai ir po gydymo pabaigos rekomenduoja reguliarias patikras bei kartais priresia papildomo ilgalaikio gydymo, kad būtų užkirstas kelias ligos grįžimui.
Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai
- Pacientų, kurių navikas yra HR+/HER2+ tipas, penkerių metų išgyvenamumas siekia 91,5 %.
- HR+/HER2- potipio atveju ši dalis dar didesnė – apie 95,1 %.
Šie skaičiai yra orientaciniai ir atspindi bendrą tendenciją, tačiau kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus.
Kasdienybė su luminal B krūties vėžiu
Susidūrus su šia diagnoze gali būti sunku tiek fiziškai, tiek emociškai – nuovargis, kintanti savijauta ir nerimas tampa kasdienybės dalimi. Svarbu pasirūpinti savo kūnu ir emocine būkle viso gydymo metu.
- Rinkitės subalansuotą mitybą, įtraukite daugiau šviežių vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų.
- Ieškokite būdų sumažinti stresą: padės meditacija, sąmoningumo užsiėmimai.
- Užtikrinkite pakankamą miego ir poilsio kiekį – skirkite laiko atsigauti.
- Palaikymas svarbus kiekviename etape – pasidomėkite paramos grupėmis, kur galėsite susitikti su žmonėmis, patiriančiais panašius išgyvenimus.
Pasireiškus naujiems simptomams arba pastebėjus pokyčius savijautoje, nedelskite – kreipkitės pas gydytoją. Reguliari stebėsena ir palaikomasis gydymas padeda išlikti budriems ir užtikrinti geresnį gyvenimo kokybę net gyvenant su šia liga.
