Lūpų vėžys – tai liga, kuri pasireiškia odos ar gleivinės pažeidimais ant lūpų. Pirmieji ženklai dažniausiai būna neįprastos dėmės, mazgeliai ar žaizdelės, kurios ilgai negyja. Pastebėjus tokius pokyčius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo lengviau ją išgydyti.
Kas yra lūpų vėžys?
Lūpų vėžys išsivysto tuomet, kai pakitusios ląstelės pradeda nevaldomai daugintis ir sudaro mazgus arba pažeidimus ant lūpų. Dažniausiai ši liga priklauso plokščialąsteliniam vėžio tipui – tokia forma sudaro apie 90 % visų atvejų ir prasideda iš paviršinės odos sluoksnio ląstelių. Gerokai rečiau sutinkamas bazalinių ląstelių vėžys ir melanoma.
Nors liga gali pažeisti ir viršutinę, ir apatinę lūpą, dažniau vėžys vystosi apatinėje lūpoje. Paprastai pagrindiniu simptomu tampa ilgai negyjanti žaizdelė, pūslė, mazgelis ar auglys, ypač ant apatinės lūpos.
Lūpų vėžio paplitimas
Tai – dažniausia burnos vėžio forma, tačiau visų vėžio atvejų sudaro mažiau nei 1 %. Su šia liga gyvenime susiduria apie 0,1 % žmonių. Nors ir nėra labai dažna, dėl lengvai pastebimų požymių dažnai diagnozuojama anksti.
Lūpų vėžio simptomai
Ankstyvoje stadijoje lūpų vėžys dažnai primena įprastą aftą ar herpesą – atsiranda žaizdelė, kuri savaime neužgyja. Svarbus požymis – jos išlikimas ilgiau kaip 10 dienų, priešingai nei virusinės kilmės pažeidimuose, kurie paprastai išnyksta greičiau.
Pagrindiniai simptomai
- Lūpose matoma plokščia ar vos pakilusi spalvota dėmė (šviesiai balta, rausva arba tamsi – priklausomai nuo odos atspalvio).
- Skausmas, dilgčiojimas, nejautra arba nemalonūs pojūčiai lūpose ar burnoje.
- Pajudėjus dantims be aiškios priežasties, ypač jei nešiojate dantų protezus, gali keistis jų padėtis burnoje.
- Kraujavimas ar lūpų sustorėjimas.
- Padidėjęs apatinio žandikaulio patinimas.
Lūpų vėžio priežastys
Nors tikslios vienos priežasties nurodyti nepavyksta, kaip ir daugelio kitų onkologinių susirgimų atveju, vėžys atsiranda dėl ląstelių DNR pažeidimų, kurie lemia nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi. Šios pakitusios ląstelės pradeda ardyti normalius audinius ir gali išplisti į kitas kūno vietas.
Dažniausi rizikos veiksniai
- Tabako vartojimas – tiek rūkymas (cigaretės, pypkės, cigarai), tiek kramtomas tabakas ar sniffas žymiai padidina riziką susirgti lūpų vėžiu.
- Alkoholio vartojimas – ypač didelį pavojų kelia tabako ir gausaus alkoholio derinimas.
- Ilgalaikė stipri saulės šviesos įtaka – įskaitant ir dirbtines ultravioletines spindulių šaltinius, pavyzdžiui, soliariumus.
- Šviesi oda – kuo šviesesnis odos tonas ir plaukai, tuo didesnė rizika.
- Vyresnis amžius – dažniausiai liga nustatoma po 50–60 metų.
- Vyrų lytis – vyrams ši liga išsivysto net tris kartus dažniau nei moterims.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas.
Lūpų vėžio diagnostika
Lūpų vėžį dažniausiai pavyksta atpažinti profilaktinės apžiūros pas odontologą ar dermatologą metu. Pastebėjus įtartinų pokyčių, paprastai atliekamos papildomos diagnostinės procedūros:
- Išorinė apžiūra. Gydytojas vertina lūpas, apžiūri burnos, veido bei kaklo srities odą ir gleivinę, ieškodamas auglių ar kitų pokyčių.
- Minkštųjų audinių biopsija. Mažas įtariamos vietos audinio gabalėlis siunčiamas laboratoriniam ištyrimui, kuris patvirtina ar paneigia vėžį.
Jei nustatomas vėžys, gydytojai gali paskirti papildomus tyrimus, siekiant įvertinti, ar liga neišplito į kitas organizmo vietas:
- Vaizdiniai tyrimai. Atliekami kompiuterinės tomografijos (KT), PET (pozitronų emisijos tomografijos) ar magnetinio rezonanso tyrimai (MRT).
- Endoskopija. Specialiu lankščiu endoskopu apžiūrimi ryklės ar stemplės audiniai.
Lūpų vėžio gydymas
Gydymo būdas parenkamas įvertinus naviko dydį, ligos stadiją ir išplitimą. Pradinių stadijų vėžiniai dariniai, taip pat ikivėžinės būklės dažnai gali būti pašalinti chirurginiu būdu. Sunkesniais atvejais taikoma kelių gydymo metodų kombinacija.
- Chirurgija. Šalinamas pažeistas audinys ar navikas. Kai kuriais atvejais gali tekti pašalinti ir limfmazgius kakle, jei įtariama, kad vėžinės ląstelės galėjo išplisti.
- Spindulinis gydymas (radioterapija). Gydomųjų spindulių pagalba naikinamos vėžio ląstelės. Galima taikyti išorinį ar vidinį švitinimą. Kartais šis būdas taikomas kartu su kitais gydymo metodais.
- Vaistų terapija (chemoterapija). Specialiai parinkti vaistai naikina vėžines ląsteles. Chemoterapija dažnai derinama su radioterapija – ypač išplitus ligai, kai kitos gydymo formos yra negalimos ar neefektyvios.
- Taikinių terapija. Veikiama tam tikrus nenormalių ląstelių genus arba baltymus, siekiant sustabdyti jų dauginimąsi ir augimą.
- Imunoterapija. Skiriami vaistai, stiprinantys organizmo imunitetą, kad šis efektyviau kovotų su vėžinėmis ląstelėmis. Dažniausiai šis metodas taikomas pažengusiose stadijose.
Komplikacijos po gydymo
Po didesnių chirurginių procedūrų prireikia atstatyti pažeistus audinius, kad burna ir lūpos kuo labiau atgautų ankstesnę išvaizdą. Kartais pacientai susiduria su kalbos ar rijimo sunkumais – tokiu atveju labai padeda logopedo pagalba.
Nerimaujantiems dėl išvaizdos po operacijos svarbu žinoti, kad šiuolaikinė medicina siūlo įvairias rekonstrukcines procedūras. Dar prieš gydymą pasikalbėkite su gydytoju apie visus galimus variantus ir tikėtiną rezultatą.
Gyjimo eiga po gydymo
Kiek laiko reikės pilnai atsigauti, priklauso nuo taikyto gydymo metodo ir organizmo ypatybių. Pirmosiomis stadijomis gydomi pacientai dažniausiai atsigauna per kelias savaites po operacijos. Jei skiriama spindulinė ar chemoterapija, atsigavimo procesas gali užtrukti kelis mėnesius.
Kaip sumažinti lūpų vėžio riziką?
- Atsisakykite tabako gaminių – tiek rūkymo, tiek bet kokių kitų tabako vartojimo formų.
- Venkite dažno gausaus alkoholio vartojimo – jei geriama, tai daryti saikingai.
- Saugokite lūpas nuo saulės – naudokite apsauginius balzamus ar kremus su ne mažesniu kaip SPF 30 filtru, būkite atidūs net debesuotomis dienomis, o aktyvią saulės spinduliuotės valandomis stenkitės būti šešėlyje.
- Nenaudokite soliariumų.
- Kartą per metus apsilankykite pas odontologą ar šeimos gydytoją profilaktinei burnos gleivinės apžiūrai.
Prognozė ir gyvenimas su lūpų vėžiu
Ligos baigtis labai priklauso nuo to, kaip anksti nustatoma diagnozė. Laiku nustačius ir pradėjus gydymą, dažniausiai užtenka pašalinti pažeistą audinį, o pasveikimo tikimybė didelė. Jei liga išplitusi, taikomas kompleksinis gydymas.
Dažniausiai lūpų vėžys išplitęs neskuba – plokščialąstelinė jo forma auga lėtai, todėl neįprastus darinius dažniausiai lengva pastebėti anksti. Vis dėlto negydomas vėžys gali plisti, tad pastebėjus pokyčių būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Susirgus lūpų vėžiu labai svarbu suprasti, kad ši liga nėra užkrečiama – negalima „apsikrėsti“ nei bučiuojantis, nei apkabinant ar bendraujant su žmogumi, kuriam nustatytas vėžys. Vėžio priežastis – vidinės ląstelinių procesų klaidos, o ne išoriniai infekcijos šaltiniai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina apsilankyti pas gydytoją, jei ant lūpų atsiranda dėmė ar žaizda, kuri neišnyksta dvi savaites ar ilgiau. Taip pat pasitarkite dėl visų pakitimų, kurie kelia nerimą.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokios stadijos liga nustatyta?
- Ar liga pasklido už lūpos ribų?
- Kokie yra gydymo pasirinkimai?
- Kokių šalutinių reiškinių tikėtis?
- Kaip gydymas paveiks mano kasdienybę?
- Ar galėsiu dirbti gydymo metu?
- Kokius šaltinius ar papildomą pagalbą rekomenduotumėte?
Gyvenimas šalia sergančiojo
Bendraujant su lūpų vėžiu sergančiu žmogumi, nebūtina imtis jokių atsargumo priemonių – šios ligos negalima perduoti bučiuojantis ar artimai kontaktuojant. Svarbiausia – teikti emocinę palaikymą, drąsinti domėtis gydymo galimybėmis ir laiku rūpintis sveikata.
