Pūsto lūpų kvėpavimo technika gali padėti kvėpuoti giliau ir efektyviau. Ji dažnai rekomenduojama tiems, kurie susiduria su lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Šis metodas ne tik palengvina kvėpavimą, bet ir suteikia didesnę kontrolę, kai kvėpuoti tampa sudėtingiau.
Kaip atlikti pūsto lūpų kvėpavimą
Šios technikos esmė – sąmoningas, lėtas kvėpavimas, leidžiantis sumažinti oro trūkumą. Kad išmoktumėte šį kvėpavimo būdą, svarbiausia mokytis ramioje aplinkoje ir koncentruojantis į kvėpavimą.
- Atsisėskite tiesia nugara arba prigulkite, atpalaiduokite pečius.
- Lėtai įkvėpkite pro nosį – užtenka 2 sekundžių. Pajuskite, kaip oras užpildo ne tik plaučius, bet ir pilvą.
- Paleiskite orą pro šiek tiek sučiauptas lūpas – tarsi bandytumėte nupūsti karštą arbatą. Iškvėpkite dvigubai lėčiau nei įkvėpėte (apie 4 sekundes).
- Kartokite pratimą kelis kartus iš eilės.
Pradžioje naudokite trumpesnius laikus, tačiau vėliau galite palaipsniui pratęsti įkvėpimo ir iškvėpimo trukmę. Reguliarus praktika padeda šiai technikai tapti įpročiu kasdienėse situacijose – tiek ilsintis, tiek patiriant įtampą.
Kada naudingas pūsto lūpų kvėpavimas?
Ši kvėpavimo strategija ypač vertinga žmonėms, sergantiems lėtinėmis arba kitokiomis kvėpavimo sutrikimus sukeliančiomis plaučių ligomis. Ji sumažina pasipriešinimą oro srautui, kvėpavimo dažnį ir palengvina oro iškvėpimą. Kvėpuojant tokiu būdu, senas oras greičiau pašalinamas iš plaučių ir jų vietoje atsiranda vietos naujam deguoniui.
Pūsto lūpų kvėpavimas gali būti naudingas sergant astma, plaučių fibrozėmis ar kitais plaučių pažeidimais. LOPL atveju šis metodas padeda ilgiau išlaikyti kvėpavimo takus atvirus, todėl kvėpuoti tampa lengviau ir mažėja oro trūkumo pojūtis.
Nors ligos progreso sustabdyti nepavyks, kvėpavimo pratimai padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir palaikyti likusių plaučių funkcijas.
Kodėl verta išbandyti pūsto lūpų kvėpavimą?
- Šis pratimas gali lėtinti kvėpavimą ir palengvinti oro stygių.
- Prailgėjus iškvėpimui, kvėpavimo takai ilgiau išlieka atviri – tai sumažina pastangas kvėpuoti.
- Reguliarūs gilesni įkvėpimai gali raminti nervų sistemą, padėti atsipalaiduoti ir sumažinti streso ar nerimo apraiškas.
- Kvėpavimo kontrolė sugrįžta, tad tampa lengviau susitvarkyti su kvėpavimo sunkumais kasdienėje veikloje ar fizinio krūvio metu.
Kokie yra pūsto lūpų kvėpavimo pavojai?
Ši technika yra visiškai saugi ir neturi nepageidaujamų pasekmių. Jeigu pastebėtumėte reikšmingą kvėpavimo pokyčių blogėjimą, pravartu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tolesnio gydymo ar kitų metodų.
Kokie dar kvėpavimo pratimai gali padėti?
Be pūsto lūpų kvėpavimo, yra ir daugiau būdų, kurie gerina kvėpavimą ir padeda nusiraminti. Vienas iš populiariausių – diafragminis kvėpavimas, vadinamas ir pilviniu ar pilvo kvėpavimu.
- Atsigulkite ar atsisėskite patogiai – viena ranka ant pilvo, kita – ant krūtinės.
- Lėtai įkvėpkite pro nosį, pajuskite, kaip pakyla pilvas, o krūtinė išlieka rami.
- Iškvėpdami lėtai spauskite pilvą ranka, jog oras išstumtųsi pro diafragmą.
Yra ir kitų naudingų metodų:
- „Box“ kvėpavimas: įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą, iškvėpkite ir vėl sulaikykite – visus šiuos etapus atlikite vienodą laiką.
- „Lygus kvėpavimas“ (sama vritti): įkvėpkite ir iškvėpkite tiek pat sekundžių.
- 4-7-8 kvėpavimo metodas: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite 7 sekundes, iškvėpkite 8 sekundes.
Išvada
Pūsto lūpų kvėpavimo pratimus verta kartoti tol, kol jie taps įprasti kasdieniame gyvenime. Ši paprasta, tačiau veiksminga technika gali pagerinti kvėpavimo kontrolę, sumažinti įtampą ir padaryti fizinį aktyvumą lengvesniu – net ir sergant lėtinėmis plaučių ligomis.
