Dažniausiai lūžiai pažeidžia čiurną, kai yra sulaužoma viena arba kelios čiurnos sąnarį sudarančios kaulų dalys. Tai viena iš pagrindinių aplinkybių, sukeliančių stiprų skausmą pėdos apačioje. Lūžus čiurnai, gali būti pažeisti keli kaulai iš karto.
Kaip sudaryta čiurna?
Čiurnos sandara gana sudėtinga – ją sudaro trys svarbūs kaulai: blauzdikaulis (tibia), kuris yra storas ir tvirtas, šlaunikaulis (fibula) – lengvesnis ir siauresnis, ir šokikaulis (talus), jungiantis koją su pėda. Apatinė blauzdikaulio ir šeivikaulio dalys jungiasi su šokikauliu ir kartu sudaro atraminį čiurnos sąnarį.
Čiurnos lūžiai gali būti įvairios sudėtingumo, o gijimo procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki metų, priklausomai nuo pažeidimo rūšies ir sunkumo. Daug sunkesnių atvejų reikalauja chirurginio gydymo.
Čiurnos lūžių rūšys
- Išorinės kulkšnies (lateralinės malleolus) lūžis. Lūžta kaulinis gumburėlis išorinėje čiurnos pusėje – pati dažniausia lūžio rūšis.
- Vidinės kulkšnies (medialinės malleolus) lūžis. Pažeidžiamas vidinis kaulinis gumburėlis, esantis šalia pėdos vidaus pusėje.
- Abiejų kulkšnių (bimalleolarinis) lūžis. Tokiu atveju vienu metu lūžta du kaulai – vidinis ir išorinis čiurnos gumburėlis.
- Abiejų kulkšnių pakaitinis lūžis. Čia lūžis įvyksta vienoje kulkšnyje, kartu pažeidžiami ir vidiniai čiurnos raiščiai.
- Užpakalinės kulkšnies (posteriorinės malleolus) lūžis. Pakenkiamas užpakalinėje blauzdikaulio dalyje esantis kaulinis iškyšulys.
- Trikalinis lūžis. Šiuo atveju nutrūksta visi trys čiurnos sąnario kaulai.
- Piloninis lūžis. Nutraukiamas apatinė blauzdikaulio dalis, dar vadinama čiurnos stogu.
- Maisonneuve lūžis. Čiurnos stipriai išnarinta, o šeivikaulio viršutinė dalis (netoli kelio) taip pat lūžta.
- Sindesmozės lūžiai. Šio tipo trauma pasireiškia, kai lūžta blauzdikaulis ar šeivikaulis ir kartu nukenčia jungiančiosios sąnario raiščiai tarp šių kaulų.
Čiurnos lūžio simptomai
- Staigus ir aštrus skausmas čiurnos srityje
- Skausmas palietus, spaudžiant ar bandant judinti čiurną
- Nepajėgumas atsiremti svoriu į pažeistą pėdą
- Mėlynės atsiradimas
- Ryškus tinimas
Priežastys, dėl kurių lūžta čiurna
- Eismo įvykiai ir smūgiai į koją
- Kritimai nuo aukščio ar nelaimingi atsitikimai žaidžiant sportą, kur kyla rizika stipriai pasukti arba gauti smūgį į čiurną
- Nesėkmingi kasdieniai žingsniai, kai koja užkliūva už laiptelio ar piršto
- Paprasčiausias nukritimas ar čiurnos „išvartymas“
Kaip nustatomas čiurnos lūžis?
Tikslią diagnozę patvirtina gydymo įstaigoje atlikti tyrimai. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Fizinis čiurnos apžiūrėjimas
- Rentgeno tyrimas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Kartais prireikia ir kaulų skenavimo
Gydymo būdai
Kiekvieno žmogaus gydymo plane svarbų vaidmenį atlieka lūžio sunkumas ir kiek kaulų pažeista. Dauguma nesudėtingų atvejų pagydomos ir be operacijos – dažniausiai užtenka įtvaro, gipso ar specialių ortezių, kurios laiko čiurną stabilioje padėtyje, kol ji sugyja.
Tais atvejais, kai lūžę kaulai nepasislinkę, gydymui užtenka ‘užstatymo’ ir tvirtinimo. Kai kaulai pasislinkę (dislokuoti), gydytojas pirmiausia turi juos „atstatyti“ į teisingą padėtį (uždaras repozicionavimas). Procedūros metu naudojama vietinė nejautra. Jei lūžis didelis ar kaulų galai stipriai išsiskyrę, būtina chirurginė operacija, lūžiai fiksuojami vinimis, varžtais ar plokštelėmis.
Kada neišvengiama operacijos?
Operacijos prireikia, kai čiurnos kaulai ženkliai išsiskyrę iš taisyklingos padėties. Tokiu atveju chirurgai naudoja vidinį fiksavimą – specialius implantus, kurie prilaiko kaulus sveikstant.
Kaip saugotis čiurnos lūžių?
Nors pagauti nelaimingą atsitikimą ar traumą sportuojant visada yra rizikos, dažnai lūžių galima išvengti. Keletas praktiškų patarimų:
- Saugiai judėkite nelygiu paviršiumi ar laipteliais – venkite staigių žingsnių ar paslydimo
- Stenkitės pašalinti namų aplinkoje slystančius kilimus, laidus ar kliūtis
- Dėvėkite tinkamą avalynę ir sportinę apsaugą atitinkamoms veikloms
Gijimo eiga ir trukmė
Čiurnai sugijus, dažnas žmogus dar kurį laiką jaučia sunkumų – reikia daugiau laiko, kad galėtumėte vėl laisvai judėti. Jei teko operuotis dėl keleto lūžusių kaulų, gydymas gali užsitęsti iki dvejų metų, o nesudėtingiems atvejams užtenka 12–16 savaičių. Atsistatymo laikotarpis priklauso nuo lūžio tipo, taikyto gydymo bei individualių organizmo savybių. Gali tekti nešioti gipsą, įtvarą, vartoti skausmą malšinančius vaistus arba kurį laiką atsisakyti kūno svorio apkrovimo čiurnai.
Kreipimasis į gydytojus
Ryškus skausmas, jutimų susilpnėjimas ar tirpimas, padidėjęs patinimas – tai požymiai, jog būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Gijimo laikotarpiu stebimas ir žaizdos gijimas, ypač jei buvo atliktas pjūvis – infekcijos požymiai, karščiavimas, šaltkrėtis ar paraudimas taip pat reikalauja dėmesio.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokio tipo lūžis nustatytas?
- Ar reikalinga operacija?
- Kada leistina vėl lipti ant sveikstančios pėdos?
- Kiek laiko užtruks iki pilno pasveikimo?
- Į kokius pooperacinės priežiūros vizitus turėčiau atvykti?
Įprastai po sudėtingų atvejų gydytojas paskiria kontrolinį vizitą praėjus savaitei po gydymo, kai atliekami rentgeno tyrimai. Gipsas dažniausiai nuimamas maždaug po šešių savaičių. Kai kada gali prireikti papildomos operacijos, jei reikia šalinti metalinius implantus, likusius po gydymo. Gijimui paspartinti ir čiurnų tvirtumui atstatyti dažnai rekomenduojama kineziterapija.
Kasdienis gyvenimas po čiurnos lūžio
Nedidelio lūžio atveju dar galite remtis į koją ir vaikščioti, tačiau rimtesnė trauma verčia kurį laiką visiškai apsaugoti čiurną nuo krūvio. Leidus gydytojui, pradedamas laipsniškas grįžimas į įprastą veiklą. Net jei gijimo procesas užtrunka, svarbu būti kantriems – per anksti atnaujinus aktyvumą, rizikuojate pakartotinai susižeisti. Visada aptarkite savo klausimus su medikais, kad atgautumėte judrumą saugiai ir efektyviai.
