Makrocitozė reiškia kraujo tyrimuose aptinkamas neįprastai dideles raudonąsias kraujo ląsteles. Tai nėra liga ar konkretus diagnozės terminas – tai laboratorinis požymis, dažnai aptinkamas atliekant bendrą kraujo tyrimą (BKT). BKT yra įprastas tyrimas, kuriuo stebima jūsų sveikata ir vertinami kraujo ląstelių rodikliai.
Kas yra makrocitozė?
Makrocitozė apibūdina būklę, kai raudonųjų kraujo ląstelių dydis viršija įprastas ribas. Svarbiausias rodiklis yra vidutinis eritrocitų tūris (MCV), kuris parodo, ar kraujo kūneliai didesni nei turėtų būti. Suaugusiems makrocitozė nustatoma, kai MCV peržengia 100 femtolitro (fL) ribą.
Dažniausiai makrocitozė nėra pavojinga, tačiau kai kuriais atvejais per didelės kraujo ląstelės gali netinkamai pernešti deguonį. Būtent taip atsiranda vadinamoji makrocitinė anemija, kuri, negydoma, gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Kaip dažnai pasitaiko makrocitozė?
Statistika rodo, kad makrocitozė nustatoma maždaug 2–4 % žmonių. Daugiau nei pusei asmenų, kuriems ji nustatoma, kartu pasireiškia ir anemija.
Makrocitozė be anemijos dažniau randama kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Makrocitozės simptomai
Dažniausiai makrocitozė nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais ir nustatoma tik pagal padidėjusį MCV lygį kraujo tyrime. Jei simptomai visgi išryškėja, jie priklauso nuo priežasties, kodėl raudonieji kraujo kūneliai padidėję.
Pavyzdžiui, jei priežastis yra makrocitinė anemija, galima jausti nuovargį, silpnumą, pastebėti išblyškusią odą. Jeigu padidėjusių ląstelių kaltininkas – mitybos trūkumas, gali atsirasti atminties sutrikimai, pusiausvyros problemų ar net viduriavimas.
Priežastys, dėl kurių atsiranda makrocitozė
Padidėjusios kraujo ląstelės dažnai susijusios su raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sutrikimais arba jų struktūros pakitimais. Tokiu atveju, pavyzdžiui, sumažėjus kraujo ląstelių brandai, kraujyje gali atsirasti daugiau didesnių, dar nevisiškai subrendusių raudonųjų kraujo kūnelių (retikulocitų).
- Mitybos nepakankamumas: Raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ypač reikalingi vitaminas B12 bei folio rūgštis (B9). Jei šių medžiagų trūksta maiste arba jų neįsisavina organizmas, gali išsivystyti makrocitinė anemija.
- Vaistų poveikis: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, dalis chemoterapinių ar antiretrovirusinių preparatų, taip pat gydymas hidroksiurėja, gali paskatinti makrocitozės atsiradimą.
- Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas: Alkoholis trikdo vitaminų įsisavinimą, todėl ilgainiui gali lemti didesnių raudonųjų ląstelių atsiradimą.
- Kepenų ligos: Kai kuriais atvejais makrocitozė signalizuoja apie kepenų funkcijų sutrikimą.
- Hemolizinė anemija: Sergant šia liga, raudonieji kraujo kūneliai išyra per greitai, tad organizmas mėgina juos kompensuoti išmesdamas į kraują daugiau nebrandžių retikulocitų, kurie yra didesni už brandžius.
- Smarkus kraujo netekimas: Po didelių netekčių organizmas taip pat išskiria daugiau retikulocitų, kad greičiau papildytų kraujo apytaką.
- Mielodisplastinis sindromas: Tai kaulų čiulpų liga, dėl kurios sutrinka sveikų kraujo kūnelių gamyba.
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai: Sergant hipotiroze, gali pasireikšti makrocitozė nepriklausomai nuo anemijos.
Kai kuriais atvejais makrocitozė lieka be aiškios priežasties, ypač jei nėra kartu nustatoma anemija.
Makrocitozės ištyrimas
Makrocitozė – apibūdinimas, pagrįstas kraujo ląstelių dydžio tyrimu. Jei MCV viršija 100 fL, tai rodo, kad kraujo kūneliai didesni nei norma.
Kartais gydytojai, įvertinę MCV dydį, gali spėti apie galimą priežastį. Labai didelis MCV (110–115 fL) dažnai būdingas sunkiai makrocitinei, vadinamai megaloblastine, anemijai.
Kokie tyrimai atliekami nustatant makrocitozės priežastis?
- Periferinio kraujo tepinėlis: Tiriama kraujo ląstelių išvaizda mikroskopu, ieškant tam tikrų pakitimų.
- Vitaminų B12 ir folio rūgšties kiekio matavimas: Maži šių vitaminų kiekiai rodo galimą mitybos trūkumą.
- Retikulocitų kiekio nustatymas: Parodo, ar padidėjęs MCV susijęs su didele nebrandžių raudonųjų ląstelių dalimi kraujyje.
- Kepenų funkcijos tyrimai: Padeda įvertinti, ar kepenys tinkamai pasisavina kraujo gamybai svarbias medžiagas.
- Kaulų čiulpų biopsija: Jei įtariama kaulų čiulpų liga, gali būti atliekamas jų mėginio paėmimas ir tyrimas mikroskopu.
Makrocitozės gydymas
Daugeliu atvejų specialaus gydymo nereikia, ypač jei nesant anemijos nejaučiama jokių negalavimų. Gydymas priklauso nuo to, kas lemia padidėjusių raudonųjų ląstelių atsiradimą.
Jei priežastis – vitaminų trūkumas, rekomenduojama papildyti mitybą ar vartoti atitinkamus maisto papildus. Jeigu makrocitozę sukelia vaistai, gydytojas gali keisti vaisto dozę ar paskirti alternatyvą. Esant sunkiai anemijai, gali prireikti kraujo perpylimo.
Visada svarbu laikytis individualaus gydytojo parengto plano, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir bendrą būklę.
Ar makrocitozė gali būti visiškai išgydoma?
Dažniausiai, pašalinus kilmės priežastį, makrocitozė išnyksta. Kaip ir kokių rezultatų tikėtis, išsamiai patars gydytojas.
Kaip sumažinti makrocitozės riziką?
Ne visas makrocitozės priežastis įmanoma kontroliuoti, tačiau sveiki mitybos ir gyvenimo įpročiai padeda sumažinti riziką. Valgykite maistą, kuriame gausu vitamino B12 ir folio rūgšties – žuvis, pienas, jogurtas ar specialiai praturtinti grūdų produktai. Svarbu riboti alkoholio vartojimą.
Taip pat nepamirškite kasmet tikrintis kraują. Makrocitozė dažniausiai nustatoma atsitiktinai įprasto sveikatos patikrinimo metu. Ankstyvas nustatymas ir gydymas padeda užkirsti kelią rimtesnių sveikatos problemų vystymuisi.
Kas nutinka, jei makrocitozė nebus gydoma?
Kiekvienu atveju tik gydytojas gali įvertinti, ar makrocitozė reikalauja dėmesio. Jei kartu pastebima ir anemija, svarbu nepraleisti galimybės gydytis – negydoma makrocitinė anemija gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Ką rodo padidėjęs mano MCV ir ar tai pavojinga?
- Kokie papildomi tyrimai padės nustatyti makrocitozės priežastį?
- Ar prireiks gydymo, siekiant pašalinti padidėjusių kraujo ląstelių priežastį?
- Ar galiu pakeisti mitybą ar įpročius, kad pagerėčiau mano kraujo ląstelių būklė?
