Malabsorbcija apibrėžiama kaip įvairių sutrikimų grupė, kurie trukdo organizmui pasisavinti maistingąsias medžiagas iš suvalgyto maisto. Dėl šio proceso pažeidimo gali atsirasti ne tik virškinimo problemų, bet ir ilgainiui – mitybos nepakankamumas, nors žmogus ir valgytų pakankamai įvairaus maisto.
Kaip vyksta maisto virškinimas ir pasisavinimas?
Virškinimo procesą paprasta įsivaizduoti kaip kelias pagrindines stadijas. Pirmiausia maistas suskaidomas į daleles, kurias organizmas gali suvirškinti. Kitas svarbus žingsnis – maistinių medžiagų įsiurbimas į kraują. Galiausiai, pašalinamos nesuvirškintos atliekos. Jeigu kyla problemų su maisto įsisavinimu, vadinasi, sutriko būtent vidurinė šiame procese dalis.
Malabsorbcijos sindromas apima tiek fermentų trūkumą, dėl kurio pasireiškia specialūs maisto produktų netoleravimai, tiek ligas, pažeidžiančias visą virškinamąjį traktą – todėl šis terminas yra labai platus.
Ką reiškia nepasisavinamos medžiagos?
Malabsorbcija gali pasireikšti bendrai – kuomet organizmas sunkiai įsisavina visas maistingąsias medžiagas, arba būti susijusi tik su tam tikrų komponentų (pavyzdžiui, riebalų ar angliavandenių) pasisavinimu. Tas, kas nesuvirškinama žarnyne, iš organizmo pašalinama su išmatomis. Dažnai malabsorbciją lydinti diarėja pablogina padėtį, nes maistas žarnynu juda per greitai, tad naudingos medžiagos nespėja rezorbuotis.
Ilgainiui organizme susidaro trūkumas tų elementų, kurių nepavyksta įsisavinti. Nuo baltymų, riebalų ar angliavandenių stygiaus gali pradėti nykti raumenys, silpnėti imuninė sistema. Taip pat gali pasireikšti švitkinantis odos, plaukų, kaulų ar regos pablogėjimas, kai pritrūksta tam tikrų mikroelementų ar vitaminų.
Malabsorbcijos rūšys
Skirtingos žarnyno ligos gali sukelti tiek bendrą visų medžiagų, tiek ir atskirų komponentų pasisavinimo sutrikimus. Štai pagrindinės rūšys:
Angliavandenių įsisavinimo sutrikimai
Tam tikri asmenys jautrūs vienam ar keliems cukrams. Angliavandeniai, kurių nepavyksta suvirškinti plonojoje žarnoje, fermentuojami storajame žarnyne, kur bakterijos juos suskaido į dujas (sukeliančias pilvo pūtimą) ir trumpos grandinės riebalų rūgštis (gali lemti riebias išmatas).
Riebalų įsisavinimo sutrikimai
Šis sutrikimas gana dažnas ir gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Nepasisavinti riebalai patenka į storąją žarną, todėl išmatos tampa riebaluotos, šviesios spalvos, gali plaukti vandens paviršiuje ir būti aštraus kvapo. Riebalų įsisavinimo sutrikimas taip pat būdingas nepasisavinant riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K).
Tulžies rūgščių sutrikimai
Kartais dėl tulžies pūslės, kepenų ar latakų ligų sumažėja tulžies patekimą į žarnyną, bet neretai liekamosios tulžies rūgštys pačios patenka į storąją žarną. Jos stimuliuoja žarnų vandens sekreciją ir sukelia lėtinį viduriavimą – tai vadinama tulžies rūgščių malabsorbcija.
Baltymų įsisavinimo sunkumai
Baltymų malabsorbcija dažniausiai pasitaiko dėl specifinių netoleravimų (pvz., laktozės netoleravimas, glitimo netoleravimas). Izoliuotai pasitaiko retai.
Malabsorbcijos simptomai
Iš pradžių malabsorbcijos požymiai gali priminti virškinimo sutrikimus:
- Pilvo skausmas
- Pilvo pūtimas
- Padidėjęs dujų kiekis
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
- Riebaluotos išmatos (steatorėja)
Ilgainiui išryškėja mitybos nepakankamumo požymiai, priklausantys nuo to, kokių medžiagų trūksta:
- Nenoras ar nepajėgimas priaugti svorio, staigus svorio kritimas
- Raumenų nykimas
- Polinkis sirgti infekcijomis
- Mėlynių atsiradimas
- Odos sausumas, žaizdelės ant odos
- Sausi arba iškrentantys plaukai
- Dehidratacija
- Apatinių galūnių tinimai
- Mažakraujystė (silpnumas, galvos svaigimas)
- Dirglumas, nuovargis, abejingumas
- Menstruacijų sutrikimai moterims
- Sulėtėjęs augimas vaikams
Kai trūksta tam tikrų mikroelementų ar vitaminų, pasireiškia būdingi simptomai:
- Naktinis aklumas (trūkstant vitamino A)
- Silpni kaulai, skausmai (trūkstant vitamino D)
- Kraujavimas iš dantenų, nosies (trūkstant vitamino K)
- Raudonas, jautrus liežuvis (trūkstant vitamino B12)
- Silpnumas, blyškumas (dėl anemijos, kurią sukelia vitaminų stoka)
Kas dažniausiai sukelia malabsorbciją?
Nors trumpalaikis sutrikimas gali pasireikšti po žarnyno infekcijos, tačiau nuolatinė malabsorbcija dažniausiai kyla dėl ilgalaikių ar lėtinių ligų. Pagrindinės priežastys gali būti padalytos į kelias kategorijas:
Plonosios žarnos pažeidimas
Būtent čia vyksta didžioji dalis gyvybiškai svarbių medžiagų įsisavinimo. Vidinį žarnos paviršių dengia gleivinė, kuri ir atsakinga už fermentų sekreciją bei pasisavinimo procesus. Gleivinės uždegimai arba pažeidimai (trumpalaikiai ar lėtiniai) gali smarkiai sutrikdyti šį procesą.
- Infekcinės ligos (pavyzdžiui, Whipple’o liga, tropinis spru)
- Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga)
- Autoimuniniai pažeidimai (celiakija)
- Tam tikrų vaistų vartojimas dideliais kiekiais
- Žalingas alkoholio vartojimas
- Spindulinė terapija, chemoterapija
- Trumpos žarnos sindromas
- Perteklinė bakterinė tarša žarnyne
- Padidėjusi skrandžio rūgštingumo sekrecija
Kepenų, kasos ir tulžies pūslės sutrikimai
Kasa, kepenys bei tulžies pūslė veikia kaip komanda, padedančia suskaidyti riebalus ir baltymus. Kasa gamina fermentus, kepenys – tulžį, kuri kaupiasi tulžies pūslėje. Dėl šių organų ligų prastėja virškinimas ir įsiurbimas, nes virškinamosios medžiagos nepatenka į žarnyną.
- Kasos funkcijos nepakankamumas
- Cistinė fibrozė
- Tulžies latakų užsikimšimai
- Tulžies pūslės ligos
- Kepenų ligos
Limfinės sistemos ligos
Riebalų įsiurbimas vyksta per specialius limfos kanalus. Jeigu dėl limfinės sistemos ligų šie kanalai užsikemša, riebalai kaupiasi žarnyne, ilgainiui vystosi malabsorbcija (pvz., žarnyno limfangiektazija, limfoma).
Maisto netoleravimai
Angliavandenių ar baltymų neįsisavinimas dažnai susijęs su fermentų stoka. Dažniausias pavyzdys – laktozės netoleravimas, kai organizmas negeba skaidyti pieno cukraus. Kiti atvejai – fruktozės netoleravimas ar įgimtas tam tikrų fermentų trūkumas.
Kaip diagnozuojama malabsorbcija?
Nustatyti malabsorbciją nėra paprasta ir dažnai tai užtrunka – ypač, jei simptomai neaiškūs ar būna tik nedideli požymiai. Gydytojas įvertina jūsų skundus, ligos istoriją, prireikus paskiria papildomus tyrimus. Dažnai vien iš simptomų (tokiu kaip riebaluotos išmatos ar nuolatinis viduriavimas, anemija, raumenų nykimas) įtariama malabsorbcija, bet tik tikslūs tyrimai leidžia nustatyti priežastį.
Pagrindiniai tyrimai malabsorbcijai atpažinti
- Kvėpavimo testai (vandenilio kvėpavimo tyrimai dažnai naudingi laktozės ar kitų angliavandenių netoleravimui, bei žarnyno bakterijų pertekliniam kiekiui nustatyti)
- Išmatų tyrimai (riebalų kiekio, infekcijų ar kasos fermentų stygiaus įvertinimui)
- Kraujo tyrimai (nustato konkrečių medžiagų trūkumą, autoimuninius žymenis)
- Prakaito mėginys (labai specifinis būdas diagnozuoti cistinę fibrozę)
- Vaizdiniai tyrimai – echoskopija, rentgenografija arba kapsulinė endoskopija, leidžianti pamatyti žarnyno gleivinę iš vidaus
- Plonosios žarnos biopsija (audinio mėginys imamas endoskopijos metu, padeda diagnozuoti gleivinės pažeidimus)
Kaip gydoma malabsorbcija?
Gydymą visada nulemia pirminė priežastis ir pasireiškę simptomai. Dažniausiai būtina kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą – reikalinga papildoma mityba, specialūs preparatai, kartais net maitinimas per veną ar zondą.
Kai kuriems žmonėms tenka vartoti pakaitinius fermentus (pvz., esant kasos fermentų nepakankamumui ar laktozės netoleravimui). Tulžies rūgščių malabsorbcijai gali būti skiriami specialūs maisto priedai, kurie padeda sulaikyti perteklinę tulžį ir sumažinti viduriavimą.
Gydant pagrindinę ligą, priežastys gali būti labai skirtingos. Kai kuriuos netoleravimus išsprendžia dietos pakeitimai, infekcinėms priežastims prireikia antibiotikų. Lėtinės ligos gydomos kompleksiškai ir dažnai reikia nuolat koreguoti mitybą bei gyvenimo būdą, kad simptomai nesikartotų.
Ar šį sutrikimą galima visiškai įveikti?
Viskas priklauso nuo konkrečios priežasties, tinkamo gydymo ir ankstyvos diagnozės. Kai kurias ligas galima visiškai išgydyti ar bent jau kontroliuoti, kitais atvejais svarbiausia – prisitaikyti prie esamos situacijos, laikytis specialistų rekomendacijų, valdyti mitybą ir gyvenimo būdą. Dažnai gyvenimo kokybę galima smarkiai pagerinti net ir turint lėtinę malabsorbciją.
