Malarija – tai pavojinga liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekę Plasmodium genties parazitai. Šie parazitai perduodami, kai įkanda užkrėstas uodas – tokiu būdu ligos sukėlėjai patenka tiesiai į kraują.
Kur dažniausiai aptinkama maliarija
Ši liga labiausiai paplitusi regionuose, kuriuose vyrauja šiltas ir drėgnas klimatas. Dažniausi maliarijos atvejai nustatomi Afrikoje bei Pietų Azijoje. Taip pat ši liga pasitaiko Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kai kuriose Karibų jūros šalyse, Pietryčių Azijoje ir Okeanijos salose. Regionai, kuriuose oro temperatūra aukšta, o drėgmė didelė, sudaro itin palankias sąlygas plisti maliarijai.
Kuo pavojinga maliarija
Nesigydant, maliarija gali sukelti itin rimtas sveikatos komplikacijas – pažeisti organus, sukelti sąmonės netekimą ar net baigtis mirtimi. Ypač didelė rizika gresia mažiems vaikams, nėščiosioms, asmenims su silpnesne imunine sistema ar neturintiems galimybės greitam gydymui. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė sunkių pasekmių tikimybė.
Maliarijos simptomai
- Kūno temperatūros pakilimas, karščiavimas ir gausus prakaitavimas
- Šaltkrėtis, galintis būti labai stiprus ir purtyti visą kūną
- Galvos, raumenų skausmas
- Bendras nuovargis
- Skausmas krūtinėje
- Kvėpavimo sunkumai
- Kosulys
- Viduriavimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Priepuoliai
Simptomų intensyvumas gali skirtis – kai kuriems jie pasireiškia nežymiai, tačiau liga gali ir staiga smarkiai pablogėti. Progresuojant maliarijai gali išsivystyti mažakraujystė ar geltos požymiai – gelsvas odos ir akių baltymų atspalvis.
Kada atsiranda pirmieji simptomai
Maliarija paprastai pasireiškia praėjus 7–30 dienų po infekuoto uodo įkandimo. Tačiau kai kurie žmonės simptomus gali pajusti ir praėjus keliems mėnesiams ar net metams nuo užsikrėtimo. Kartais, net ir pasveikus nuo pirmosios ligos bangos, parazitai vėl suaktyvėja po kurio laiko, sukeldami pakartotinius simptomus net po kelių metų nuo pradinės infekcijos.
Kaip plinta maliarija
Pagrindinis ligos platintojas – uodai, kurie, siurbdami užkrėsto žmogaus kraują, įgyja Plasmodium parazitus. Toliau šie parazitai pereina į kitą žmogų per naują uodo įkandimą ir ima daugintis kraujyje. Aptinkami penki parazitų tipai, galintys sukelti maliariją žmonėms.
Nors daugiausiai infekcijų plinta per uodų įkandimus, retais atvejais liga gali būti perduota iš nėščios moters vaisiui nėštumo ar gimdymo metu. Taip pat, nors labai retai, užsikrėtimas gali įvykti per kraujo perpylimus, organų transplantacijas ar užsikrėtus adatomis.
Kas didina užsikrėtimo riziką
- Gyvenimas ar kelionės į teritorijas, kur plinta maliarija (Afrika, Pietų Azija ir kt.)
- Amžius iki 5 metų
- Nėštumas
- Silpna imuninė sistema
- Ribotas priėjimas prie sveikatos priežiūros paslaugų
Maliarijos diagnozė
Nustačius įtartinus simptomus, svarbu informuoti gydytoją apie neseniai aplankytas šalis. Gydytojas įvertina negalavimus ir paskiria kraujo tyrimą, kuris gali patvirtinti infekciją bei nustatyti, kokios rūšies parazitas sukėlė ligą. Nuo to priklauso skiriamas gydymas ir jo efektyvumas.
Gydymo principai
Maliarijos gydymui taikomi specialūs priešmaliariniai vaistai, kurių tikslas – sunaikinti parazitus ir pašalinti infekciją iš organizmo. Pradėti gydymą būtina kuo greičiau – delsiant kyla didesnė nuolatinių organų pažaidos rizika ar mirties pavojus. Parazitų atsparumas individualiems vaistams pasitaiko, todėl gydytojas pasirenka vaistų derinį pagal nustatytą Plasmodium rūšį.
- Artemizinino grupės vaistai (pvz., artemeteris, artesunatas)
- Atovakvonas
- Chlorokvinas
- Doksiciklinas
- Meflokvinas
- Chininas
- Primaquinas
Būtina po gydymo imtis papildomų apsaugos priemonių, nes užsikrėsti maliarija galima dar kartą – paprasčiausiai nuo naujo užkrėsto uodo įkandimo.
Sunkios maliarijos komplikacijos
- Sąmonės netekimas (koma)
- Organų nepakankamumas
- Mirtis
Kaip apsisaugoti nuo maliarijos
Jeigu ruošiatės keliauti ar gyventi vietovėse, kuriose pasitaiko šios ligos, iš anksto pasikonsultuokite su gydytoju dėl profilaktikos priemonių. Dalis žmonių gali gauti specialių priešmaliarinių vaistų, kuriuos reikėtų vartoti prieš kelionę, kelionės metu bei po jos. Tokie vaistai ženkliai sumažina užsikrėtimo riziką.
Net ir pradėjus vartoti profilaktinius vaistus, svarbu imtis papildomų apsaugos priemonių nuo uodų:
- Naudoti odos repelentą su DEET (dietiltoluamidu), apsaugantį nuo uodų įkandimų
- Ant lovų kabinti tinklelius nuo uodų
- Naudoti langų ir durų tinklus
- Aprengti kūną ilgomis rankovėmis ir kelnėmis
- Apdoroti rūbus ir tinklus preparatais su permetrinu
Profilaktiniai vaistai neapsaugo visiškai – būnant rizikingose vietovėse, pajutus įtartinus simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei keliaujant susergama maliarija, reikia keisti gydymą kitu vaistu, nes profilaktiškai naudotas vaistas nebus veiksmingas.
Ar yra vakcina nuo maliarijos?
Šiuo metu yra sukurtos dvi vakcinos, kurios padeda apsisaugoti nuo maliarijos. Sveikatos specialistai rekomenduoja vakcinuoti vaikus, gyvenančius aukštos rizikos regionuose, kuriuose ši infekcija paplitusi.