Mantijos ląstelių limfoma yra retas kraujo vėžys, vystantis iš limfocitų – tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių. Tai viena iš ne Hodžkino limfomų rūšių, kurią nustatoma tik maždaug vienam žmogui iš 200 000. Nors susirgti gali kiekvienas, didesnis pavojus kyla 60–70 metų amžiaus asmenims.
Mantijos ląstelių limfomos formos
Ši liga gali pasireikšti dviem pagrindinėmis formomis:
- Įprastine mantijos ląstelių limfoma. Dažniausiai navikas pradeda formuotis limfmazgiuose, tačiau dažnai plinta ir į kitus organus. Tai dažnesnis, agresyvesnės eigos tipas.
- Leukeminio, ne mazginio tipo mantijos ląstelių limfoma. Šiuo atveju dažnai padidėja blužnis, o navikinės ląstelės aptinkamos kraujyje ir kaulų čiulpuose. Ši atmaina progresuoja lėčiau.
Mantijos ląstelių limfomos simptomai
Ligos požymiai labai įvairūs ir ne visada iš karto siejami su vėžiu, todėl liga dažnai nustatoma pažengusioje stadijoje. Kartais jokie simptomai nepasireiškia, tačiau galimi požymiai:
- Netikėtai atsiradęs kraujosruvos
- Galvos skausmai
- Energijos trūkumas
- Pakilusi temperatūra
- Virškinimo sutrikimai
- Sumažėjęs apetitas
- Gausesnis prakaitavimas naktį
- Padidėję limfmazgiai
- Raumenų silpnumas
- Nepaaiškinamas kūno svorio kritimas
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Mantijos ląstelių limfomos atsiradimą dažniausia lemia tam tikrų genų pokyčiai, kurie sutrikdo limfocitų (B ląstelių) veiklą. Ne visada žinoma, kodėl šie genetiniai pokyčiai atsiranda, tačiau jų metu B ląstelės pradeda gaminti perteklinį baltymą cikliną D1. Dėl šio baltymo ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir formuoti navikus.
Galimos komplikacijos
Ligonijai progresuojant, gali kilti komplikacijų, tokių kaip:
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto
- Blužnies plyšimas
- Naviko lizės sindromas
Diagnozė ir tyrimai
Ligos nustatymas prasideda nuo įvairių laboratorinių ir instrumentinių tyrimų:
- Kraujo tyrimai – dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo rodikliai, LDH ir šlapimo rūgšties kiekio įvertinimas.
- Biopsijos – gali būti atliekama limfmazgio ar kaulų čiulpų biopsija. Išgautas audinys siunčiamas laboratoriniam ištyrimui, kad būtų patvirtintas navikinių ląstelių buvimas.
- Vaizdiniai tyrimai – priklausomai nuo ligos lokalizacijos, gali būti paskirtas kompiuterinės tomografijos skenavimas, pozitronų emisijos tomografija, viršutinės virškinamojo trakto endoskopija ar kolonoskopija, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kaip plačiai išplitusi liga.
Įtarimas dėl limfomos gali kilti ir tuomet, kai atlikus įprastus kraujo tyrimus nustatoma padidėjusi limfocitų koncentracija. Tokiu atveju gydytojas išsamiau apklausia dėl simptomų ir patikrina, ar nėra padidėjusių limfmazgių.
Ligos stadijos
Mantijos ląstelių limfomai taikoma speciali stadijavimo sistema (MIPI), kuri padeda prognozuoti ligos eigą. Vėlesnėse stadijose liga dažnai linkusi atsinaujinti. Stadijos nustatomos pagal naviko išplitimą:
- 1 stadija – liga apima vieną limfmazgį ar limfmazgių grupę toje pačioje srityje.
- 2 stadija – navikas randamas dviejuose ar daugiau limfmazgių tos pačios diafragmos pusės.
- 3 stadija – limfoma išplitusi abiejose diafragmos pusėse arba nustatoma tiek blužnyje, tiek aukščiau diafragmos esančiuose limfmazgiuose.
- 4 stadija – liga apima nutolusias nuo limfmazgių kūno vietas ar kitus organus.
Gydymo galimybės
Mantijos ląstelių limfomos gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko vietą, augimo spartą ir kitas aplinkybes. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:
- Chimioterapija
- Imunoterapija
- Spindulinė terapija
- Taikinių terapija
- Kamieninių ląstelių transplantacija
Ne visi gydymo metodai tinka kiekvienam pacientui. Kai kuriais atvejais gali būti siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose – jie leidžia išbandyti naujas terapines galimybes, kurios, net jei ir neišgydo limfomos, gali ilgesniam laikui užtikrinti gerą savijautą.
Ar galima išvengti mantijos ląstelių limfomos?
Prevencijos priemonių šiai ligai nėra žinoma. Ligai išsivystyti įtakos neturi gyvenimo būdas ar asmeniniai sprendimai, todėl diagnozė nereiškia, kad kažkas buvo padaryta neteisingai. Mokslininkai toliau tyrinėja, kodėl mūsų organizme kyla genetiniai pokyčiai, lemiantys tokio tipo vėžį.
Prognozė ir ilgalaikė eiga
Mantijos ląstelių limfoma nėra laikoma visiškai išgydoma liga, tačiau kai kurie gydymo metodai leidžia pasiekti ligos remisiją. Remisija reiškia, kad liga laikinai pasitraukia, tačiau laikui bėgant gali atsinaujinti – kartais ir po daugelio mėnesių ar metų. Daugelio pacientų remisijos laikotarpis būna trumpesnis, tačiau šiuolaikinės tikslinės terapijos leidžia jį prailginti.
Statistiniai duomenys rodo, kad penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant mantijos ląstelių limfoma siekia apie 50%. Tai reiškia, kad per penkerius metus po susirgimo pusė pacientų vis dar yra gyvi. Tačiau šie rodikliai – tik apytikslės gairės, kurios negali tiksliai pasakyti, kaip sekasi kiekvienam atskirai.
Kasdienis gyvenimas ir emocinė savijauta
Gyvenant su mantijos ląstelių limfoma svarbu rūpintis ne tik kūnu, bet ir emocine bei psichologine sveikata. Štai keletas patarimų:
- Leiskite sau jausti ir įvardyti savo emocijas – slopinimas tik užlaiko gijimą.
- Ieškokite palaikymo grupių ar bendraminčių – pagalba ir bendravimas padeda lengviau išgyventi sunkumus.
- Stenkitės rasti laiko atsipalaidavimui, praktikuokite meditaciją arba sąmoningumo pratimus.
- Pastovi kasdienė rutina gali suteikti stabilumo, ypač kai susiduriama su ligos atkryčiais ir remisijomis.
- Bendravimas su psichologu ar kitu specialistu padės susitvarkyti su sunkiais jausmais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Mantijos ląstelių limfoma sergantys asmenys privalo reguliariai lankytis pas savo gydytoją – taip stebima ligos eiga ir pritaikomi gydymo sprendimai. Net jei liga yra remisijos fazėje, paskirtas periodiškas stebėjimas padeda laiku pastebėti pokyčius. Dėl individualaus apsilankymų dažnumo pasitarkite su savo gydytoju.
