Marazmas – tai rimta mitybos nepakankamumo forma, pasireiškianti tada, kai organizmui trūksta visų pagrindinių maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių ir riebalų. Žmogus, sergantis marazmu, netenka reikalingų energijos išteklių, lėtėja arba visai sustoja normali kūno funkcija. Neretai marazmas matomas plika akimi – žmogus atrodo labai išsekęs, iškankintas, itin liesas. Vaikų augimo tempai sulėtėja, sutrinka vystymasis, gali pasireikšti ir protinio vystymosi atsilikimas. Užsitęsęs marazmas baigiasi visišku išsekimu ir badu.
Kas skiria marazmą nuo kvašiorkoro?
Abi šios būklės atsiranda dėl sunkios energijos ir baltymų stokos. Tačiau marazmui būdingas visų makroelementų (baltymų, riebalų, angliavandenių) trūkumas, kai tuo tarpu kvašiorkoras dažniausiai susijęs tik su baltymų deficitu. Kvašiorkoru sergantys žmonės neretai gauna pakankamai angliavandenių – pagrindinį dėmesį jų maiste užima duona, grūdiniai gaminiai ar krakmolingi produktai, bet baltymų trūksta. Marazmas išoriškai pasireiškia bendru išsekimu ir „sutraukto“ kūno išvaizda, o kvašiorkorui būdingas patinimas – ypač pilvo ir veido srityse.
Kam dažniausiai pasireiškia marazmas?
Marazmas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje dėl ilgalaikio mitybos nepakankamumo, tačiau ypatingai pažeidžiami kūdikiai ir maži vaikai, kuriems augant reikia daugiau kalorijų. Dažnai ši būklė pasitaiko regionuose, kuriuose paplitęs skurdas, maisto trūkumas, o taip pat ten, kur parazitinės ir infekcinės ligos didina kalorijų išeikvojimą. Išsivysčiusiose šalyse didesnę riziką turi senjorai, ypač gyvenantys slaugos namuose, gydymo įstaigose ar neturintys pakankamai socialinės pagalbos.
Kas vyksta kūne sergant marazmu?
Ilgai negaunant pakankamai maisto, energijos resursų ieškoma organizmo audiniuose: pirmiausia pradeda nykti riebaliniai sluoksniai, vėliau – raumenys. Norėdamas taupyti energiją, organizmas „pristabdo“ kai kurias gyvybines funkcijas. Sulėtėja širdies darbas, sumažėja kraujospūdis ir kūno temperatūra. Sunkiais atvejais gresia net širdies veiklos nepakankamumas. Nusilpusi imuninė sistema lemia didesnį jautrumą infekcijoms ir ilgesnį sveikimo periodą.
Lėtiniam marazmui sergantiems vaikams trūksta „resursų“ augti, vystytis, įgyti įgūdžių, todėl vėliau randami įvairūs fizinio ar psichinio atsilikimo požymiai. Kartais, net pradėjus gydymą, pažeidimai išlieka ilgam. Neaktyvus virškinamasis traktas gali pradėti atrofuotis, tad net atsiradus maistui, jo pasisavinimas gali būti labai prastas. Beje, kai kuriuos asmenis imamas lydėti maisto vengimas.
Marazmo simptomai
- Ryškus riebalinio audinio ir raumenų nykimas.
- Labai matomas griaučių kontūras.
- Galva atrodo didelė palyginti su kūnu.
- Veidas gali atrodyti išvargęs, senstančio žmogaus.
- Nusilpusi, kabančiais raukšlėmis oda.
- Sausi, trupantys arba iškrentantys plaukai.
- Kūdikystėje – įdubę momenėliai.
- Lėtumas, apatija, silpnumas.
- Svorio praradimas daugiau nei 40 proc.
- KMI žemiau 16.
Kokios dar komplikacijos gali kilti?
- Vandens netekimas (dehidratacija).
- Mineralų ir elektrolitų disbalansas.
- Žemas kraujospūdis.
- Lėtas širdies ritmas.
- Sumažėjusi kūno temperatūra.
- Sutrikęs virškinamojo trakto įsisavinimas.
- Sulėtėjęs augimas.
- Protinio ar motorinio vystymosi atsilikimas.
- Mažakraujystė.
- Kaulų suminkštėjimas ar rachitas.
Marazmo priežastys
- Skurdas, nepakankamas maisto prieinamumas.
- Alinančios ligos, tokios kaip AIDS.
- Lėtinės infekcijos, sukeliančios nuolatinį viduriavimą.
- Nervinė anoreksija.
- Vaikams papildomai – nesėkmingas žindymas arba ankstyvas atjunkymas, smurtas ar nepriežiūra.
- Suaugusiesiems – demencija, suaugusiųjų nepriežiūra ar skriauda.
Kaip nustatomas marazmas?
Gydytojai pirmiausiai įvertina bendrą žmogaus išvaizdą. Marazmui būdingi labai konkretūs išorės požymiai, tokie kaip itin pažengęs raumenų ir riebalų nykimas. Oda gali laisvai kabėti, tarsi rawščiai. Kitas žingsnis – matuojamas žmogaus ūgis ir žasto apimtis.
Gyvybiškai svarbu objektyviai įvertinti svorio ir ūgio santykį, naudojant specialias lenteles ir skales, tam kad nustatytų konkrečią diagnozę ir įvertintų nepakankamumo laipsnį. Vaikams ir suaugusiems vertinamas skirtingomis lyginamosiomis skalėmis. Pagal KMI, marazmui būdingas mažesnis nei 16 rodiklis.
Papildomi tyrimai diagnozuojant marazmą
Diagnozei patvirtinti ir komplikacijoms įvertinti svarbūs papildomi tyrimai: atliekama kraujo analizė, kuri padeda nustatyti maistinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų ar elektrolitų stoką. Tai leidžia tinkamai suplanuoti gydymą. Kraujo tyrimai taip pat atskleidžia antrines ligas ar infekcijas, kurios dar labiau apsunkina būklę. Dažnai tiriamos ir išmatos dėl galimų parazitų. Aptiktos infekcijos taip pat turi būti gydomos atskirai.
Marazmo gydymas
Pradėjus gydymo procesą, svarbu išvengti staigaus „pripildymo” sindromo (refeeding syndrome), kai organizmas, gavęs per greitą papildomą energijos kiekį, patiria pavojingų komplikacijų. Todėl gydymo eiga yra laipsniška ir vykdoma su medikų priežiūra, dažniausiai stacionare. Gydytojai stebi, kad būtų subalansuotas elektrolitų ir mikroelementų kiekis.
Pirmoji gydymo fazė: organizmo paruošimas
Iš pradžių atstatomas skysčių, mineralų ir mikroelementų balansas. Dažnai tam naudojami specialūs geriamieji ar vamzdeliu duodami tirpalai, kuriuose subalansuoti visi reikalingi komponentai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į šilumą – pacientas turi būti apsaugotas nuo atšalimo, imuninės sistemos stiprinimui ir infekcijų gydymui svarbu ir papildomas gydymas. Paruošimas užtrunka nuo kelių valandų iki kelių dienų – viskas priklauso nuo pradinės būklės.
Antroji fazė: maitinimo atstatymas
Maitinimą pradeda lėtai, su skystais mišiniais, kuriuose baltymai, angliavandeniai ir riebalai yra tiksliai išbalansuoti. Ligoninėje gydomiems pacientams dažnai naudojamas maitinimo vamzdelis, nes taip galima palaipsniui, tolygiai papildyti organizmą reikalingomis medžiagomis. Kalorijų kiekis iš pradžių siekia apie 70% įprastų rekomendacijų (pagal amžių ir svorį), o laikui bėgant pasiekia arba viršija 100%, ypač vaikams. Pilnas gydymo kursas trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Vėliau, jei būklė gerėja, galima palaipsniui pereiti prie įprasto kieto maisto.
Trečioji fazė: palaikymas ir prevencija
Kad marazmas nepasikartotų, svarbi ne tik gydymo baigtis, bet ir švietimas: pacientui ar jų globėjui suteikiama reikiama informacija apie mitybą, higieną, ligų profilaktiką. Kai kuriose šalyse labai svarbu užtikrinti saugų vandens tiekimą, propaguojama žindymo nauda, skatinama vakcinacija. Globėjai apmokomi reguliariai stebėti maitinamųjų medžiagų trūkumą. Tam pasitelkiami įvairūs įvertinimo įrankiai.
Marazmo prevencija
Savo bendruomenėje galime prisidėti prie marazmo prevencijos atkreipdami dėmesį į pažeidžiamiausias grupes – vaikus ir vyresnius žmones, ypač kai jie patiria socialinę atskirtį ar gyvena gydymo įstaigose. Globos namuose bei ligoninėse itin svarbu laiku pastebėti pirmuosius mitybos nepakankamumo ženklus ir užtikrinti jų poreikių tenkinimą.
Pasauliniu mastu marazmo prevencija neatsiejama nuo šių veiksmų:
- Skurdo mažinimo iniciatyvos.
- Maisto stygiaus vietų likvidavimas.
- Maistinės edukacijos gerinimas.
- Infekcinių ligų kontrolė.
- Saugios aplinkos ir higienos užtikrinimas mažiau išsivysčiusiose regionuose.
- Geresnė senjorų priežiūra išsivysčiusiose visuomenėse.
Marazmo prognozė ir pasveikimas
Vidutinėje situacijoje gydymas marazmo trunka apie 42 dienas. Tie, kurie po gydymo gauna tinkamą priežiūrą ir visavertę mitybą, dažniausiai gali tikėtis visiškai pasveikti. Daugeliu atvejų vaikų augimas ir vystymasis atsigauna – nors kai kurių ilgalaikių padarinių tyrimai vis dar tęsiami. Papildomas vitaminų ir mineralų vartojimas paskui gali būti labai naudingas siekiant išvengti atkryčių.
