May-Turner sindromas – reta kraujagyslių būklė, kai viena iš didžiųjų dubens arterijų prispaudžia kairiąją klubinę veną. Tai gali paveikti kraujo tekėjimą iš kojos atgal į širdį ir lemti įvairius simptomus ar komplikacijas, ypač jei išsivysto kraujo krešuliai. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškiname, kas yra May-Turner sindromas, kam jis būdingesnis, kaip atpažinti požymius ir kaip gydoma ši būklė.
Kas yra May-Turner sindromas?
May-Turner sindromo metu dešinė klubinė arterija ima spausti kairiąją klubinę veną. Klubinės arterijos ir venos yra pagrindinės kraujagyslės, pernešančios kraują iš ir į apatines galūnes. Kai arterija spaudžia veną, kraujo tekėjimas sulėtėja arba sutrinka, didėja tikimybė susidaryti trombams. Ligai būdingi ir kiti pavadinimai, tokie kaip Cocketto sindromas arba klubinės venos suspaudimo sindromas.
Kaip veikia kraujotaka, kai pažeidžiama vena?
Įprastai arterijos perneša deguonimi prisotintą kraują iš širdies į viso kūno audinius, o venos grąžina atgal jau deguonies stokojantį kraują. Klubų srityje dešinė klubinė arterija dažnai kerta kelią kairiajai klubinei venai. Daugeliu atvejų šis persikirtimas nesukelia problemų, bet kai spaudimas tampa pernelyg didelis, atsiranda kliūtis kraujo tėkmei – tarsi žarna, kurią kas nors užmynė. Dėl to kraujas sunkiau grįžta iš kojos į širdį, todėl kaupsis žemiau suspaudimo vietos.
Kokie žmonės dažniau serga May-Turner sindromu?
Statistiškai ši būklė dažniau aptinkama moterims ir yra labiau būdinga asmenims nuo 20 iki 50 metų. Vis dėlto klubinės venos suspaudimo požymiai gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje bei kitų lyčių atstovams.
Kaip dažnai pasitaiko May-Turner sindromas?
Klubinės venos suspaudimas labai dažnas – jį turi apie 20 % žmonių. Tačiau ne kiekvienam diagnozuojamas May-Turner sindromas. Dažnai būklė lieka nepastebėta, kol neišsivysto rimtesnė komplikacija, pavyzdžiui, giliųjų venų trombozė.
May-Turner sindromo simptomai
Daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių požymių, ypač jei nėra kraujo krešulių. Kai simptomai išryškėja, jie dažniausiai paveikia kairę koją. Pasireikšti gali šie sutrikimai:
- Sunkumo jausmas ar kojų patinimas
- Skausmas ar duriantis maudimas
- Išsiplėtusios venos bei varikozė
- Odos spalvos pokyčiai
- Atviros žaizdelės (opos)
Kai kuriems moterims ši būklė gali sukelti ir dubens kraujotakos sutrikimą, kuris pasireiškia lėtiniu dubens skausmu.
Kas lemia šios būklės atsiradimą?
Pagrindinė priežastis yra mechaninis spaudimas, kai klubinė arterija prispaudžia greta esančią veną. Tačiau kodėl ši sąveika kai kuriems tampa problemiška, nėra visiškai aišku. Gali veikti genetiniai ar anatominiai veiksniai.
Kaip nustatomas May-Turner sindromas?
Diagnozės kūrimas prasideda nuo simptomų aptarimo ir išsamaus fizinio ištyrimo. Jei gydytojas įtaria šį sindromą, gali būti skiriami papildomi kraujagyslių tyrimai, tokie kaip:
- Kompiuterinė tomografija (KT), leidžianti tinkamai įvertinti kraujagyslių būklę
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), detaliai rodanti kraujotaką
- Ultragarsas, naudojamas veninės kraujotakos stebėjimui
- Venograma – kontrastinės medžiagos suleidimas ir kraujotakos stebėjimas rentgenu
- Intravaskulinis echoskopavimas, kai specialus zondas įvedamas į kraujagyslę ir gauna tikslius vidinius vaizdus
Gydymo galimybės
Pagrindinis tikslas, gydant May-Turner sindromą, – pagerinti kraujotaką ir sumažinti trombų susidarymo riziką. Dažniausi gydymo metodai:
- Angioplastika ir stentavimas: į spaudžiamą veną įvedamas balionėlis, kuris išplečiamas, o paskui paliekamas smulkus metalinis tinklelis (stentas), kad vena liktų atvira
- Aplinkkelio operacija: sukuriamas naujas kraujo takas aplink suspaustą venos vietą, panaudojant paciento ar donoro audinį
- Arterijos perkėlimo operacija: dešinė arterija minimaliai perstumiama, kad nespaustų venos, kartais įterpiamas audinio tarpiklis, mažinantis spaudimą
Ką daryti, jei jau susidarė kraujo krešuliai?
Jei dėl May-Turner sindromo formuojasi giliųjų venų trombozė (DVT), gydymo specialistas gali rekomenduoti papildomus sprendimus:
- Kraują skystinančius vaistus, mažinančius naujų krešulių riziką
- Krešulius tirpdančias medžiagas, įvedamas per kateterį tiesiai į krešulį
- Venos filtrą – specialų prietaisą, įstatomą į didžiąją veną, kad kraujo krešuliai nepatektų į plaučius
Kaip sumažinti riziką?
Kol kas nėra žinomas aiškus būdas išvengti šios būklės, nes neišaiškintos visos jos kilmės priežastys. Tačiau stiprinti kraujotaką ir mažinti trombų susidarymo pavojų gali padėti šios nuostatos:
- Nesėdėti ilgai vienoje padėtyje
- Vartoti pakankamai skysčių
- Rūpintis aktyvia fizine veikla – ypač aerobiniais pratimais
- Kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip diabetas ar kraujospūdžio sutrikimai
- Mesti rūkyti
- Naudoti kompresines kojines ar pėdkelnes, jei taip rekomenduoja gydytojas
Galimos komplikacijos
Didžiausia May-Turner sindromo grėsmė – giliųjų venų trombozė. Susidaręs kraujo krešulys gali atitrūkti ir patekti į plaučius, sukeldamas plaučių emboliją, kuri yra pavojinga gyvybei būklė. Toks atvejis pasireiškia dusuliu, staigiu krūtinės skausmu, padažnėjusiu širdies plakimu ar krauju išskiriamais skrepliais.
Gyvenimas su May-Turner sindromu
Daugeliui žmonių ši diagnozė netrukdo gyventi visavertiškai. Kartais būklė aptinkama atsitiktinai, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Jei visgi išryškėja giliųjų venų trombozės požymių, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją – laiku paskirtas gydymas dažniausiai padeda sėkmingai įveikti problemą.