Meduloblastoma – tai piktybinis galvos smegenų auglys, dažniausiai veikiantis vaikus, bet retkarčiais diagnozuojamas ir suaugusiesiems. Ši liga prasideda smegenėlėse – užpakalinėje galvos smegenų dalyje, kur susidaro navikas, galintis sparčiai plisti per centrinę nervų sistemą.
Kas yra meduloblastoma
Meduloblastoma yra viena dažniausių vaikų galvos smegenų navikų rūšių, nors suaugusiesiems pasitaiko rečiau. Ši liga išsivysto galvos smegenų srityje, vadinamoje smegenėlėmis. Dėl spartaus augimo šis auglys gali išplisti į kitus smegenų ar nugaros smegenų regionus su smegenų skysčiu. Specialūs genetiniai pokyčiai, paveldimos ligos ir kiti rizikos veiksniai gali didinti tikimybę susirgti šiuo vėžiu.
Didžioji dalis meduloblastomos atvejų diagnozuojama vaikams nuo 5 iki 9 metų, tačiau retai ši liga nustatoma net suaugusiesiems – dažniau 20–45 metų amžiaus grupėje. Iš viso ši piktybinė liga per metus paliečia kelis šimtus žmonių, bet tarp vaikų ji vis dar lieka dažniausia galvos smegenų vėžio rūšis.
Meduloblastomos simptomai
Meduloblastomos požymiai gali būti įvairūs ir priklauso nuo naviko dydžio, lokalizacijos arba to, kaip stipriai jis veikia smegenų funkcijas. Vieni žmonės jaučia tik lengvus negalavimus, kiti – stipresnius simptomus dėl auglio spaudimo ar galvos skysčio apytakos sutrikimų. Dažniausi simptomai gali būti:
- Nugaros skausmas
- Balanso sutrikimai
- Regėjimo pakitimai
- Vaikščiojimo sunkumai
- Galvos svaigimas
- Galvos skausmai
- Pykinimas ir vėmimas
- Nuolatinis nuovargis
- Šlapinimosi ar tuštinimosi nelaikymas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslias meduloblastomos atsiradimo priežastis dar sunku nustatyti, tačiau mokslininkai įvardija kelias paveldimas genetines būkles, kurios gali padidinti riziką susirgti šia liga:
- BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos – tam tikri šių genų pakitimai didina įvairių vėžio rūšių, įskaitant ir smegenų auglius, riziką.
- Nevoidinio bazinių ląstelių karcinomos sindromas (dar vadinamas Gorlin sindromu) – paveldima liga, nežymiai didinanti meduloblastomos tikimybę.
- Turcot sindromas – būklė, kuriai būdingas storosios žarnos vėžys ir CNS augliai, tokie kaip meduloblastoma.
- Li-Fraumeni sindromas – reta paveldima liga, didinanti sarkomų, krūties, kitų galvos smegenų navikų, antinksčių vėžio ir leukemijos riziką.
Diagnostikos galimybės
Įtariant meduloblastomą, gydytojas išsamiai apklausia pacientą ir įvertina jo būklę. Diagnozei tikslinti gali būti taikomi įvairūs tyrimai, kurie padeda nustatyti ligos pobūdį ir apimtį:
- Neurologinis tyrimas – tikrinami regėjimo, klausos, koordinacijos, refleksų pokyčiai siekiant atrasti, kuri smegenų dalis yra paveikta.
- Vaizdiniai tyrimai – dažniausiai atliekamas magnetinio rezonanso (MR) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas, kad būtų matomi galvos smegenų augliai.
- Biopsija – kai kuriais atvejais iš naviko paimamas mažas audinio mėginys ir jis tiriamas laboratorijoje.
- Juosmens punkcija (spinalinis tyrimas) – paimamas smegenų skysčio mėginys, kad būtų galima ištirti, ar vėžinės ląstelės išplito su skysčiu, dažniau atliekamas po naviko šalinimo ar slėgio sumažinimo galvoje.
Gydymo būdai
Meduloblastomos gydymo planas parenkamas individualiai pagal paciento amžių, sveikatos būklę ir auglio savybes. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Chirurgija – neurochirurgai stengiasi pašalinti kaip įmanoma daugiau naviko ir sumažinti spaudimą smegenyse. Kartais visiškai pašalinti auglio dėl jo lokalizacijos neįmanoma.
- Spindulinė terapija – padeda sunaikinti likusias vėžio ląsteles po operacijos, dažnai derinama su chemoterapija.
- Chemoterapija – vaistai nuo vėžio dažnai skiriami po chirurginės operacijos, po spindulinės terapijos arba kartu su ja. Kartais papildomai taikoma kamieninių ląstelių transplantacija.
Gijimo ir atsistatymo trukmė
Kiek laiko truks gydymo procesas ir atsigavimas, priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo ir individualių aplinkybių. Paprastai po galvos smegenų operacijos pacientams prireikia nuo 4 iki 8 savaičių atsigauti. Kai kurie gydymo būdai, pavyzdžiui, chemoterapija ar spindulinė terapija, gali trukti kelias savaites ar net kelis mėnesius.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus tokius simptomus kaip dažni galvos skausmai, pykinimas, sumišimas ar regos pokyčiai, svarbu nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Kai gydymas jau pradėtas, reikia informuoti gydytoją apie bet kokius naujus pojūčius ar pasireiškusius sunkumus, kad būtų galima laiku padėti sumažinti nepatogumus bei pagerinti savijautą.
Prognozės ir ilgalaikės gyvensenos perspektyvos
Meduloblastomos gydymui prireikia visos medicinos specialistų komandos – nuo neurologų, neurochirurgų, onkologų iki reabilitacijos ekspertų ir psichologų. Surinkta komanda sudaro individualizuotą gydymo planą, atsižvelgdama į kiekvieno paciento situaciją ir ligos eigą.
Didelė dalis pacientų, kuriems nustatyta meduloblastoma, gali būti išgydyti – ypač, jei liga dar nespėjo išplisti. Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai siekia daugiau nei 80 procentų, tačiau kiekvieno žmogaus situacija yra unikali, todėl tik gydytojas gali plačiau paaiškinti visus niuansus bei ko tikėtis ateityje.
