Mekonijaus aspiracijos sindromas – tai kvėpavimo sutrikimas naujagimiams, kai dalis vaisiaus pirmųjų išmatų (mekonijaus) patenka į kvėpavimo takus prieš gimimą arba gimdymo metu. Mekonijus – tai tirštos, lipnios tekstūros pirmosios kūdikio išmatos. Patekęs į kūdikio plaučius, jis gali užkimšti kvėpavimo takus, sudirginti jų gleivinę ir trukdyti plaučių darbui. Ši būklė trukdo kūdikiui kvėpuoti ir gali tapti pavojinga gyvybei, nors sunkios komplikacijos pasitaiko retai.
- 1.Kas yra mekonijus?
- 2.Mekonijaus patekimo į kvėpavimo takus rizika
- 3.Kaip dažnai pasitaiko mekonijaus aspiracijos sindromas?
- 4.Mekonijaus aspiracijos simptomai
- 5.Mekonijaus aspiracijos priežastys
- 6.Mekonijus vaisiaus vandenyse: požymiai
- 7.Ar pavojinga nuryti mekonijų?
- 8.Kaip diagnozuojama mekonijaus aspiracija?
- 9.Kaip gydomas mekonijaus aspiracijos sindromas?
- 10.Ar įmanoma užkirsti kelią mekonijaus aspiracijai?
- 11.Galimos komplikacijos
- 12.Pasveikimo eiga
Kas yra mekonijus?
Mekonijus – tai naujagimio pirmosios išmatos, pasižyminčios labai tiršta ir lipnia konsistencija, tamsiai žalsvos ar juodos spalvos. Šių išmatų sudėtyje yra nusilupusios odos ląstelės, gleivės, tulžis, vanduo bei kitos medžiagos, kurias vaisius kaupė dar įsčiose. Dauguma kūdikių mekonijų pasišalina pirmomis dviem paromis po gimimo, tačiau dalis naujagimių mekonijų išskiria dar būdami gimdoje. Jei taip nutinka prieš pat gimdymą ar jo metu, yra rizika, kad kūdikis jį įkvėps.
Mekonijaus patekimo į kvėpavimo takus rizika
Ne visada mekonijaus patekimas į vaisiaus vandenis sukelia problemų – tik nedidelė dalis kūdikių, kuriems gimdymo metu būna užteršti vandenys, susiduria su kvėpavimo sunkumais dėl mekonijaus aspiracijos. Mekonijaus tekstūra ypač tiršta, todėl patekęs į plaučius jis gali juos užkimšti, sukliudyti normaliam deguonies patekimui ir trukdyti plaučiams išsiplėsti. Ši situacija pavojinga dėl galimos audinių žalos ir deguonies stygiaus.
Kaip dažnai pasitaiko mekonijaus aspiracijos sindromas?
Mekonijaus buvimas vaisiaus vandenyse pasitaiko maždaug 12–20 % gimdymų, dažniau vėlyvu ar pernešiotu nėštumu. Tačiau tik apie 2–10 % jų pasitaiko kvėpavimo sutrikimo dėl mekonijaus aspiracijos atvejai.
Mekonijaus aspiracijos simptomai
Kai mekonijus patenka į kūdikio plaučius, galima pastebėti šiuos simptomus:
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Lėtas širdies ritmas
- Mėlyna odos spalva (cianozė)
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas
- Užkimimas, girdimas niurzgantis garsas
- Krūtinės susitraukimai, įtraukiama oda tarp šonkaulių kvėpuojant
- Sumažėjęs raumenų tonusas, vangumas
Mekonijaus aspiracijos priežastys
Dažniausiai mekonijaus aspiracija įvyksta vaisiui patiriant stresą. Prie tokio streso gali prisidėti įvairūs veiksniai – infekcijos, deguonies trūkumas, užsitęsęs gimdymas. Stresinės situacijos paskatina vaisių staigiai giliai įkvėpti, o kartu su vaisiaus vandenimis į plaučius gali patekti ir mekonijaus. Ši masė užpildo kvėpavimo takus ir sukelia kvėpavimo problemų.
Mekonijus vaisiaus vandenyse: požymiai
Jei vaisiaus vandenyse yra mekonijaus, šie vandenys bus žalsvai rudi ar gelsvi, pastebimi plyšus vaisiaus pūslės dangalui. Tokiu atveju naujagimiams dažnai būna gelsvi nagai ir oda. Gydytojų patirtis leidžia greitai atpažinti mekonijumi užterštus vandenis ir stebėti kūdikį dėl aspiracijos.
Ar pavojinga nuryti mekonijų?
Vaisius įsčiose natūraliai mokosi nuryti – jie geria vaisiaus vandenis, todėl nedidelis mekonijaus kiekio nuryjimas nekenksmingas. Didžiausias pavojus kyla tada, kai mekonijaus masės patenka į kvėpavimo takus ir plaučius, o ne į virškinimo sistemą.
Kaip diagnozuojama mekonijaus aspiracija?
Aptikus mekonijų vaisiaus vandenyse, medicinos personalas ypatingai stebi naujagimį po gimimo, ieškodami kvėpavimo sutrikimų požymių. Norint įvertinti padėtį, gali būti atliekama auskultacija (klausomasi kvėpavimo garsų) ir krūtinės ląstos rentgenograma. Tyrimai padeda tiksliai įvertinti, ar mekonijus pateko į plaučius ir ar yra uždegimo ar skysčių sankaupų.
Kokie tyrimai atliekami?
- Krūtinės rentgenograma – rodo uždegiminius pokyčius ar skysčius plaučiuose
- Kraujo dujų tyrimai (parodo deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje)
Kaip gydomas mekonijaus aspiracijos sindromas?
Tinkamo gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kiek mekonijaus pateko į kvėpavimo takus, kokio sunkumo kvėpavimo sutrikimas. Jeigu kūdikis gimsta aktyvus ir verkia, paprastai užtenka stebėti jį be papildomų intervencijų.
Tačiau jei kūdikis turi kvėpavimo sunkumų, pirmiausia iškviečiami specialistai, kurie specialiais prietaisais išvalo mekonijų iš burnos, nosies ir ryklės. Jei reikia, gali būti įrašomas vamzdelis į kvėpavimo takus giliau išvalyti mekonijų.
Prireikus gali būti taikomos šios priemonės:
- Deguonies kaukės ar ventiliatoriaus naudojimas
- Papildomo paviršiaus aktyvumo medžiagos – surfaktanto – skyrimas
- Infekcijos gydymas antibiotikais
- Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ECMO)
- Nuolatinis kvėpavimo takų slėgio palaikymas (CPAP)
- Speciali šilumos lemputė, padedanti palaikyti kūno temperatūrą
Tokiais atvejais naujagimiai dažnai prižiūrimi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.
Ar įmanoma užkirsti kelią mekonijaus aspiracijai?
Nėra galimybės visiškai užkirsti kelio mekonijaus patekimo į plaučius rizikai. Svarbiausia profilaktikos dalis – gydytojų stebėjimas ir vaisiaus būklės vertinimas nėštumo ir gimdymo metu. Kuo greičiau pastebimos pirmosios aspiracijos apraiškos, tuo veiksmingesnis gali būti gydymas ir mažesnė sunkių komplikacijų rizika.
Veiksniai, didinantys riziką:
- Ilgalaikė nėštumo trukmė (po 42 savaičių)
- Mamos padidėjęs kraujospūdis ar cukrinis diabetas
- Užsitęsęs arba sunkus gimdymas
- Mažėjantis deguonies tiekimas vaisiui nėštumo metu
- Vaisiaus augimo sutrikimai
Galimos komplikacijos
Ilgalaikės pasekmės dėl mekonijaus aspiracijos labai retos – dažniausiai atsigauna per kelias dienas. Tačiau pavieniais atvejais gali pasireikšti:
- Pneumonija (plaučių uždegimas)
- Astma ar bronchų hiperaktyvumas
- Pulmoponinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis plaučiuose)
- Plaučio kolapsas (pneumotoraksas)
- Deguonies trūkumas (hipoksija)
Dauguma kūdikių, kurie įkvepia mekonijų, nesuserga sunkia forma, o prireikus gydymas paprastai būna veiksmingas ir saugus. Ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra leidžia greitai įveikti kvėpavimo sunkumus.
Pasveikimo eiga
Įprastai sveikstantys kūdikiai visiškai atsigauna per kelias valandas ar dienas. Sunkesniais atvejais gali prireikti ilgesnio gydymo, stebėjimo ar papildomo deguonies kelias savaites, kol kvėpavimo funkcija visiškai atsistato.
