Meningito bėrimas atsiranda dėl infekcijos sukeltos reakcijos, kuri sukelia kraujavimą po oda. Tai gali atrodyti kaip smulkūs taškeliai arba mėlynės.
Meningitas yra infekcinė liga, kurią sukelia tam tikri virusai, bakterijos arba grybeliai. Jis sukelia smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimą. Bakterinis meningitas yra pavojingiausia šios ligos forma ir dažnai pasireiškia kartu su bėrimu.
Liga gali būti gyvybei pavojinga. Jei žmogus pastebi pagrindinius meningito simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Gebėjimas atpažinti meningito požymius padeda laiku gauti tinkamą gydymą.
Kaip atpažinti meningito bėrimą?
Meningitas gali sukelti įvairius simptomus, o tam tikros bakterinės meningito formos gali lemti būdingą bėrimą.
Kraujavimas po oda atsiranda ligai progresuojant ir sukeliant kraujo užkrėtimą. Medicininis šios būklės terminas yra meningokokinis sepsis arba meningokokcemija. Ji sukelia kraujagyslių pažeidimus, todėl atsiranda bėrimas. Apie 50-60 % žmonių, sergančių meningokokcemija, turi petechinį bėrimą.
Vis dėlto meningokokcemija gali pasireikšti ir be meningito. Maždaug 30 % invazinių meningokokinių infekcijų atvejų meningitas nepasireiškia.
Kiti simptomai gali būti:
- smulkūs raudoni, rožiniai, rudi ar purpuriniai taškeliai, vadinami petechijomis
- purpurinės mėlynes primenančios dėmės
- nelygios odos vietos
- blyškios arba marmurinės odos sritys
Meningito bėrimas gali būti sunkiau pastebimas ant tamsesnės odos ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Paprastai jis nėra iškilęs, todėl oda išlieka lygi.
Panašūs bėrimai
Kai kurie vaistai ir daugelis sveikatos sutrikimų – įskaitant traumas bei virusines infekcijas – gali sukelti bėrimus, kurie atrodo panašiai. Ligų, galinčių sukelti panašų petechinį bėrimą, sąrašas apima:
- virusines infekcijas, tokias kaip enterovirusas ir parvovirusas B19
- bakterines infekcijas, įskaitant skarlatiną ir infekcinį endokarditą
- mechaninius sužalojimus
- kraujagyslių uždegimus bei autoimunines ligas, pavyzdžiui, sisteminę raudonąją vilkligę
- alergines reakcijas į vaistus
- lėtines kepenų ligas
- vitamino K trūkumą
- kraujo ligas, tokias kaip leukemija ir idiopatinė trombocitopeninė purpura
Visos šios būklės yra rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Stiklinės testas
Stiklinės testas gali padėti nustatyti, ar bėrimas gali būti susijęs su meningitu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis metodas nėra patikimas diagnozės nustatymui. Jei žmogus jaučia bet kokius meningito simptomus, įskaitant galvos skausmą, sustingusį kaklą ar jautrumą šviesai, būtina skubi medicininė pagalba.
Norint atlikti stiklinės testą, reikia stipriai prispausti skaidrią stiklinę prie bėrimo. Jei dėmės neišnyksta, net esant spaudimui, tai rodo, kad po oda vyksta kraujavimas.
Meningito bėrimą gali būti sunku pastebėti, ypač ant tamsesnės odos. Patartina atlikti stiklinės testą ant lengviau pasiekiamų kūno vietų, pavyzdžiui, liemens ar galūnių, taip pat šviesesnėse srityse, tokiose kaip delnai ir pėdų padai.
Simptomai kūdikiams ir vaikams
Meningitu gali susirgti bet kas. Tačiau maži vaikai yra ypač pažeidžiami. Kūdikiams meningitas gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- karščiavimą
- drebulį
- sustingusį kaklą
- išriestą nugarą
- šaltas rankas ir kojas
- jautrumą šviesai
- didelį dirglumą, pavyzdžiui, nenorą būti laikomam ant rankų
- stiprų mieguistumą ar nesugebėjimą pabusti
- išsipūtusią momenėlę – minkštą galvos vietą
- atsisakymą valgyti
- vėmimą ar viduriavimą
Jei meningitas progresuoja iki sepsio, gali atsirasti bėrimas ar neįprasta odos spalva. Tai gali įvykti per kelias valandas, nes liga dažnai progresuoja labai greitai.
Simptomai suaugusiesiems
Paaugliams ir suaugusiems meningitas gali sukelti šiuos simptomus:
- stiprų galvos skausmą
- jautrumą šviesai
- sustingusį ir skausmingą kaklą
- pilvo skausmą
- raumenų skausmus
- karščiavimą
- dvejinimąsi akyse
- sąmonės pokyčius, įskaitant sumišimą
- vėmimą
- traukulius
Meningito diagnozavimas ir gydymas
Meningitas diagnozuojamas atliekant vieną ar kelis medicininius tyrimus, tokius kaip:
- fizinę apžiūrą, siekiant įvertinti simptomus
- kraujo tyrimus
- šlapimo tyrimus
- smegenų ir nugaros smegenų skysčio tyrimą
- kompiuterinę tomografiją (KT)
- magnetinio rezonanso tomografiją (MRT)
Gydymas
Įtarus meningitą, gydytojai gali iš karto skirti antibiotikus, net jei dar nėra aišku, kokia infekcija sukėlė ligą. Taip yra todėl, kad bakterinis meningitas yra pavojingesnis nei virusinis.
Lengvesnės virusinio meningito formos gali praeiti be specifinio gydymo per 7-10 dienų. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir gydymo antivirusiniais vaistais.
Grybelinis meningitas gydomas priešgrybeliniais vaistais. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami ir vaistai nuo traukulių bei steroidai, mažinantys smegenų uždegimą.
Rizikos veiksniai
Didžiausią riziką susirgti meningitu turi:
- kūdikiai iki 1 metų
- žmonės, gyvenantys bendruomenėse, pavyzdžiui, bendrabučiuose ar slaugos namuose
- asmenys su nusilpusia imunine sistema
- žmonės, turintys tam tikrų lėtinių ligų
Komplikacijos
Meningitas gali būti pavojingas gyvybei ir greitai progresuoti.
Laiku suteikus medicininę pagalbą, dauguma žmonių pasveiksta. Tačiau kai kuriais atvejais gali likti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip:
- galvos skausmai
- sunkumai susikaupti
- atminties sutrikimai
- klausos ar regėjimo problemos
- silpnumas ar paralyžius
- traukuliai
- inkstų pažeidimai
