Meningoencefalitas yra reta ir labai pavojinga sveikatai būklė, kai vienu metu išsivysto ir meningitas, ir encefalitas. Medicinos specialistai kartais vartoja ir kitą šios ligos terminą – encefalomeningitas.
Kas yra meningoencefalitas?
Šią ligą sukelia uždegiminiai procesai, paveikiantys ir galvos bei nugaros smegenų dangalus (meningitus), ir pačią galvos smegenų medžiagą (encefalitas). Danga yra svarbi galvos bei nugaros smegenų apsauga, o uždegimas joje ir smegenyse sukelia rimtų padarinių visam organizmui.
Meningoencefalitas dažniausiai atsiranda dėl infekcijos – virusinės, bakterinės, grybelinės ar net sukeltos pirmuonių. Tačiau kartais šią būklę gali lemti ir kitos priežastys – autoimuniniai procesai ar kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Meningoencefalitas gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms – nuo kūdikių iki vyresnių žmonių.
Meningoencefalito tipai
Skirtingi meningoencefalito tipai atsiranda priklausomai nuo ligos sukėlėjo. Dažniausi variantai – infekciniai meningoencefalitai, kuriuos sukelia:
- Bakterijos: Dažniausiai atsakingi mikroorganizmai – Neisseria meningitides, Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae tipo b.
- Grybeliai: Ypač pavojinga yra Cryptococcus genties infekcija, galinti pažeisti galvos smegenis ar plaučius.
- Virusai: Herpetinis meningoencefalitas dažniausiai atsiranda dėl 1 ar 2 tipo Herpes simplex viruso aktyvumo – dažniau virusas suaktyvėja po ankstesnės infekcijos, bet kartais pasireiškia ir nuo pirmo užsikrėtimo.
- Pirmuonys: Pavojus slypi ir retesniuose sukėlėjuose, pavyzdžiui, „smegenis ėdančios amebos“ Naegleria fowleri, gyvenančios šiltuose sekliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip ežerai ar upės.
Retesnė priežastis – imuninės sistemos sutrikimai – autoimuniniai procesai arba reakcijos, susijusios su kai kurių vaistų vartojimu (pavyzdžiui, imunitetą veikiančios terapijos atveju).
Meningoencefalito simptomai
Meningoencefalitas dažniausiai prasideda staigiai ir simptomai greitai stiprėja. Dažniausi ligos požymiai:
- Stiprėjantis galvos skausmas;
- Kaklo sustingimas ar skausmas;
- Aukšta kūno temperatūra (karščiavimas);
- Silpnumas, energijos stoka;
- Pykinimas bei vėmimas;
- Raumenų silpnumas;
- Kalbos sutrikimai;
- Jautrumas šviesai (fotofobija);
- Sunkus mąstymas, sumišimas;
- Elgesio ar asmenybės pokyčiai;
- Regos ar klausos haliucinacijos;
- Priepuoliai (traukulių pasireiškimas);
- Sąmonės praradimas.
Kūdikiams ar labai mažiems vaikams gali pasireikšti:
- Išsipūtusi momenėlis (minkštoji pakaušio sritis);
- Maitinimosi sutrikimai;
- Apsunkintas žadinimas, mieguistumas arba neįprastai ilgas miegas.
Pasirodžius tokiems simptomams, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus – šios ligos eiga greita, o ankstyvas gydymas lemia išgyvenimo galimybes ir sumažina komplikacijų riziką.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Didžioji meningoencefalito atvejų dalis susijusi su infekciniais sukėlėjais – virusais, bakterijomis, grybeliais ar pirmuonių infekcija. Šios infekcijos gali plisti per orą, vandenį, maistą ar artimą kontaktą su sergančiuoju. Visgi ne kiekvienas, užsikrėtęs infekciniu sukėlėju, suserga meningoencefalitu.
Yra ir rizikos grupių, kurioms ši liga gresia dažniau:
- Imunitetą silpninantys veiksniai (ligos, terapijos);
- Nuo 0 iki 5 metų amžiaus vaikai ir žmonės virš 65 metų (dėl silpnesnės imuninės apsaugos);
- ŽIV infekcija, ypač esant išplitusiai ligos stadijai;
- Imunosupresantų vartojimas (organų, kamieninių ląstelių persodinimas, kai kurios autoiimuninės ligos);
- Onkologinės ligos ar jų gydymas (pvz., chemoterapija, spindulinė terapija);
- Pagrindiniai pirminio imunodeficito sindromai;
- Kai kurios autoimuninės ligos (psoriazė, Krono liga, vilkligė);
- Alkoholio vartojimo sutrikimai.
Meningoencefalito perduodamumas
Savaime meningoencefalitas kaip uždegiminė būklė nėra užkrečiamas. Tačiau kai kurie šią ligą sukeliantys infekciniai veiksniai, pavyzdžiui, virusai ar bakterijos, perduodami nuo žmogaus žmogui – tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsikrėtus herpes simplex virusu.
Kaip diagnozuojamas meningoencefalitas?
Įtarus meningoencefalitą, gydytojas ar sveikatos priežiūros specialistas skubiai pradės tyrimus. Atliekamas išsamus fizinis bei neurologinis ištyrimas, renkama informacija apie simptomų atsiradimą ir jų trukmę.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai pasitelkiami šie tyrimai:
- Laboratoriniai skysčių tyrimai: Tiriamas kraujas, šlapimas ar seilės, nustatant uždegimo ar infekcijos žymenis, siekiama rasti konkretų ligos sukėlėją;
- Lumbalinė punkcija (spinalinis punkcija): Paimamas smegenų skysčio mėginys, kurį laboratorija tiria dėl bakterijų, grybelinių ar kitų pokyčių, taip pat vertina baltymus, baltuosius kraujo kūnelius. Šis tyrimas padeda atskirti meningoencefalitą nuo kitų sunkių būklių, pavyzdžiui, apsinuodijimų;
- EEG (elektroencefalograma): Vertinami smegenų elektriniai signalai, ieškoma funkcijų sutrikimų;
- Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekami daugiasluoksniai smegenų ar dangalų vaizdai, vertinama, ar nėra krešulių, patinimų, infekcijų požymių arba uždegimo židinių;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Detaliai įvertinami smegenų audiniai bei dangalai, šis metodas ypač tinkamas vaikams ar kūdikiams, nes nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė meningoencefalitą ir kokia sunki ligos eiga. Dažniausiai reikalaujama stacionaraus gydymo ligoninėje. Taikomos šios priemonės:
- Vaistai nuo nustatyto sukėlėjo – pavyzdžiui, priešgrybeliniai vaistai, jei uždegimo šaltinis yra grybelis, arba antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras) esant virusiniam meningoencefalitui;
- Antiepilepsiniai vaistai padeda išvengti ar gydyti priepuolius;
- Kortikosteroidai sumažina uždegimo sukeltą patinimą, gali padėti išvengti klausos sutrikimų;
- Smegenų skysčio nutekėjimo procedūros sumažina kaukolės viduje kylantį slėgį;
- Skausmą malšinantys vaistai ar sedacija taikoma esant itin intensyviam uždegimui ar skausmui.
Ligoninėje pacientų būklė nuolat stebima, reaguojama į bet kokius komplikacijų požymius ar pokyčius.
Ligos prevencija
Nors visiškai išvengti meningoencefalito neįmanoma, galima imtis priemonių riziką ženkliai sumažinti. Pagrindinė rekomendacija – rūpintis bendra sveikata ir stengtis nesusirgti infekcinėmis ligomis:
- Plauti rankas muilu ir vandeniu kuo dažniau;
- Kosint ar čiaudint pridengti burną ir nosį;
- Reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius;
- Vengti kontakto su sergančiais infekcinėmis ligomis asmenimis (tai svarbu tiek jums, tiek aplinkiniams);
- Negerti ir nesimaudyti nežinomame ar galimai užterštame vandenyje; jeigu reikia nosies praplovimų – naudoti tik distiliuotą ar specialiai paruoštą vandenį;
- Infekcijų, plintančių lytiniu keliu, riziką sumažinsite naudodami apsaugos priemones bei reguliariai tikrindamiesi;
- Nuo grybelių sukeltų infekcijų saugos kaukės nešiojimas dulkėtose aplinkose (statybvietėse, per smėlio audras); jei gyvenate regione, kur tokios infekcijos paplitusios, imkitės papildomų atsargumo priemonių;
- Reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač jei priklausote rizikos grupei ar turite nusilpusį imunitetą;
- Kelionės metu iš anksto pasidomėkite, kokios infekcinės ligos dažnos jūsų lankomame regione ir kaip jų išvengti.
Prognozė sergantiems meningoencefalitu
Pasveikimo galimybės ir ligos baigtis priklauso nuo ligos sukėlėjo, uždegimo stiprumo bei nuo to, kaip anksti buvo pradėtas gydymas. Pavyzdžiui, persirgus kriptokokiniu meningoencefalitu, kas antras pacientas po metų dar patiria pažinimo ar fizinės sveikatos sutrikimų. O 50–70% herpetiniu meningoencefalitu persirgusiųjų tenka susidurti su nuolatiniais neurologiniais pažeidimais ar net komos būkle.
Lengvesnėms ligos formoms, laiku pradėjus gydymą, komplikacijų pasitaiko rečiau, o tikimybė visiškai atsistatyti – žymiai didesnė.
