Medžiagų apykaitos sutrikimų sukelta steatohepatitas arba MASH – tai rimta kepenų liga, kuri išsivysto, kai kepenų ląstelėse kaupiasi riebalai ir dėl to prasideda uždegimas. Ši būklė anksčiau buvo žinoma kaip nealkoholinis steatohepatitas (NASH). Negydoma MASH gali sukelti dar rimtesnių sutrikimų, pavyzdžiui, kepenų suriebėjimą, cirozę ar net kepenų vėžį.
Kas yra MASH ir kokios pagrindinės priežastys?
MASH priklauso didesnei kepenų ligų grupei, kuri vadinama medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltomis kepenų suriebėjimo ligomis (MASLD). Dažniausi šios ligos rizikos veiksniai – nutukimas, antro tipo diabetas bei padidėję cholesterolio ar trigliceridų kiekiai kraujyje. Net jei neturite viršsvorio, bet susiduriate su padidėjusiu kraujospūdžiu ar cholesteroliu, rizika susirgti išlieka.
MASH simptomai
Dažnai pirmieji ligos etapai būna nejaučiami, todėl žmonės dažnai nežino, kad jų kepenys jau pažeistos. MASH vystosi palaipsniui, todėl simptomai gali išryškėti tik sutrikimui progresuojant. Tipiniai simptomai:
- Nuolatinis nuovargis
- Skausmas arba sunkumo jausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Raumenų silpnumas ar jų netekimas
- Padidėjęs pilvo ar kojų apimtis dėl tinimo
- Geltos požymiai – akių baltymų ir odos pageltimas (pažengus ligai)
Kadangi ankstyva MASH dažnai nesukelia akivaizdžių simptomų, reguliari sveikatos patikra itin svarbi tiems, kurie turi aukštą riziką – nutukusiems, sergantiems diabetu ar padidėjusiu cholesteroliu.
Medicininės priežastys ir rizikos veiksniai
Šiai kepenų būklei atsirasti dažniausiai įtakos turi medžiagų apykaitos sutrikimai, dėl kurių organizmas negeba tinkamai apdoroti cukraus ir riebalų. Dažniausi rizikos veiksniai:
- Viršsvoris arba nutukimas
- Antro tipo cukrinis diabetas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Padidėję trigliceridai
- Padidėjęs kraujospūdis
- Insulino atsparumas
Net ir neturint viršsvorio, sergant tokiomis ligomis kaip hipertenzija ar esant aukštiems cholesterolio rodikliams, MASH gali vystytis.
MASH komplikacijos
Neleidžiant ligai progresuoti ar netaikant gydymo, MASH gali sukelti rimtų, gyvybei pavojingų pasekmių:
- Kepenų fibrozė – randėjimas, kuris ilgainiui virsta ciroze.
- Cirozė – pažengęs kepenų pažeidimas, dažnai negrįžtamas.
- Kepenų nepakankamumas – kai kepenų funkcija staiga sutrinka, būtina skubi pagalba ar transplantacija.
- Hepatoceliulinė karcinoma – MASH padidina dažniausiai pasitaikančio kepenų vėžio riziką.
- Širdies ir kraujagyslių ligos – didesnė infarkto, insulto ar kitų širdies ligų tikimybė.
Diagnozė ir tyrimai
Kadangi MASH ilgai gali nesukelti simptomų, būtina atlikti išsamius tyrimus. Gydytojas atlieka apžiūrą, analizuoja gyvenimo būdą ir įvertina, ar turite rizikos veiksnių. Paprastai skiriami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, biocheminiai rodikliai, lipidų profilis, HbA1c rodiklis)
- Vaizdiniai tyrimai – ultragarso, kompiuterinės tomografijos arba FibroScan® elastografijos tyrimai. Jie padeda įvertinti kepenų būklę, suriebėjimą ir uždegimo lygį.
- MRE-PDFF (magnetinio rezonanso elastografija ir riebalinio sluoksnio įvertinimas) gali tiksliai parodyti riebalų kiekį kepenyse.
Kai kuriais atvejais diagnostikai patvirtinti reikalinga kepenų biopsija – paimamas labai mažas kepenų audinio gabalėlis, kuris mikroskopiškai įvertinamas dėl uždegimo, riebalų ir randėjimo požymių. Tai laikoma patikimiausiu diagnostikos metodu. Gydytojas taip pat gali paskirti papildomus tyrimus, kad atmestų kitas kepenų ligas.
Gydymo galimybės
MASH gydymas visų pirma skirtas pagerinti medžiagų apykaitą bei užkirsti kelią tolimesniam kepenų pažeidimui. Dažniausiai rekomenduojamas gydymo planas apima gyvenimo būdo pokyčius, tam tikrus vaistus arba – retais atvejais – chirurgines procedūras.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Sveika mityba – viduržemio jūros dieta arba mažai angliavandenių turinti mityba padeda palaikyti optimalią kepenų būklę.
- Aktyvus gyvenimo būdas – rekomenduojama vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos nuo 150 iki 300 minučių per savaitę.
- Vengti alkoholio – net nedidelis alkoholio kiekis gali dar labiau apsunkinti kepenis.
Vaistai
Medicinos personalas gali skirti vaistų, skirtų mažinti kepenų randėjimą ar uždegimą. Vienas dažniausiai vartojamų vaistų – resmetiromas, kuris padeda lėtinti ar net atstatyti kepenų randėjimo procesus pažengusioje MASH stadijoje. Naujesnės grupės vaistai – GLP-1 agonistai (tarp jų – liragliutidas, semagliutidas, tirzepatidas) – padeda mažinti uždegimą ir riebalų kaupimąsi kepenyse.
Gali būti skiriami ir kiti vaistai, pavyzdžiui, pioglitazonas arba vitamino E papildai. Šiuo metu vyksta tyrimai, ieškant dar veiksmingesnių vaistų gydyti MASH.
Bariatrinė chirurgija
Jei sergate nutukimu ir turite vidutinės ar sunkios kepenų fibrozės požymių, chirurginis gydymas (pvz., skrandžio apylankos ar rankovės operacija) gali padėti sumažinti kūno svorį bei pagerinti kepenų būklę. Tai taip pat gali ženkliai sumažinti riziką susidurti su kepenų ciroze, kepenų vėžiu ar net prireikti kepenų transplantacijos.
Ligos eiga ir prognozė
Ar MASH galima išgydyti visiškai? Nors ne visuomet įmanoma visiškai pašalinti sutrikimą, ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas dažnai leidžia ligą pristabdyti ar net apgręžti jos eigą.
Gyvenimo trukmė labai priklauso nuo to, kiek pažengusi liga diagnozės metu. Daugeliui žmonių, jei MASH nustatoma laiku ir pradėtas gydymas, gyvenimas išlieka įprastas. Tačiau pažengusioje ligos stadijoje padidėja komplikacijų rizika, pavyzdžiui, kepenų nepakankamumo ar vėžio, galinčių trumpinti gyvenimo trukmę. Reguliarus gydymas leidžia sustabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus nuovargį, nežinomos kilmės svorio mažėjimą ar skausmą dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, reikėtų kuo skubiau pasitarti su gydytoju – tokie simptomai gali rodyti kepenų pažeidimą. Ypač svarbu reguliariai tikrintis tiems, kurie turi nutukimą, antro tipo diabetą ar kitus metabolinius sutrikimus – šios būklės žymiai padidina MASH išsivystymo tikimybę.
