Lėtinis nuovargio sindromas – tai ilgalaikė būklė, kuri gali iš esmės sutrikdyti žmogaus kasdienį gyvenimą. Žmonės, patiriantys šį sindromą, dažnai jaučia nuolatinį nuovargį, kuris nepraeina net pailsėjus, o fizinis ar protinis krūvis gali dar labiau pabloginti savijautą. Šis nuovargis ir kiti simptomai paprastai tęsiasi mažiausiai pusę metų ir gali būti tokie stiprūs, kad tampa iššūkiu net išlipti iš lovos ar atlikti paprasčiausius darbus.
- 1.Kas yra lėtinis nuovargio sindromas?
- 2.Lėtinio nuovargio sindromo simptomai
- 3.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 4.Moterų ir vyrų galimybės susirgti
- 5.Kokį poveikį ši liga daro kasdieniam gyvenimui?
- 6.Kaip nustatoma liga?
- 7.Ligos valdymo būdai
- 8.Ar įmanoma užkirsti kelią šiai ligai?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kas yra lėtinis nuovargio sindromas?
Lėtinio nuovargio sindromu (dar vadinamu mialginiu encefalomielitu arba sisteminės įtampos netoleravimo liga) gali susirgti bet kuris žmogus. Ši būsena dažniau diagnozuojama suaugusiesiems, ypač 40–60 metų amžiaus, ir kur kas rečiau – vaikams ar paaugliams. Įdomu tai, kad šis sindromas dažniau pasitaiko moterims, o šeimos istorija gali kelti šiek tiek didesnę riziką susidurti su šia liga.
Lėtinio nuovargio sindromo simptomai
Žmonės, sergantys lėtiniu nuovargio sindromu, dažniausiai patiria nuolatinį, sunkų nuovargį, kuris neišnyksta net pamiegojus ar tinkamai pailsėjus. Be to, nuovargis po bet kokio fizinio ar protinio krūvio dar labiau sustiprėja. Simptomai yra labai įvairūs ir nuolat kinta – kartais jie pasireiškia stipriau, kartais sumažėja, tačiau išlieka ilgam.
- Ilgai trunkantis (mažiausiai 6 mėn.) stiprus nuovargis
- Miego sutrikimai – sunku užmigti ar išlaikyti miegą
- Galvos skausmai
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Sunku susikaupti, prastėja atmintis, kyla sunkumų su dėmesiu ir mąstymu
- Regos sutrikimai
- Šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas
- Padidėję limfmazgiai
- Dirgliosios žarnos požymiai, pilvo pūtimas ar skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Nuotaikų svyravimai, irzlumas, nerimas
- Dilgčiojimas ar nejautra galūnėse ar veide
- Svaigimas, silpnumas, nualpimas
Daugelis simptomų yra panašūs į gripo ar kitų ligų požymius. Jie gali užklupti bangomis, retkarčiais atsitraukti ar vėl suintensyvėti. Ypač būdinga, kad po didesnio krūvio jaučiamas didelis pablogėjimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tiksli šios ligos priežastis iki šiol nenustatyta, mokslininkai išskiria kelis galimus veiksnius. Tarp jų – žemas kraujospūdis, patirtas stresas, tam tikros infekcijos ar imuninės sistemos pokyčiai, galintys paveikti, kaip organizmas reaguoja į stresą ar infekciją. Taip pat svarbu, kaip kūnas gamina ir naudoja energiją: pasitaiko, kad šie procesai vyksta neįprastai.
Yra duomenų, kad lėtinis nuovargio sindromas gali būti susijęs su paveldimumu – ši liga gali dažniau pasitaikyti biologinėje šeimoje. Tačiau dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų tiksliai nustatyta, kokie genai tam turi įtakos.
Moterų ir vyrų galimybės susirgti
Sergamumas šiuo sindromu pastebimai didesnis tarp moterų. Nors liga gali užklupti bet kuriame amžiuje, dažniausiai pasireiškia vyresniems suaugusiesiems. Vaikai ir paaugliai serga rečiau.
Kokį poveikį ši liga daro kasdieniam gyvenimui?
Lėtinis nuovargio sindromas gali itin apsunkinti kasdienius reikalus – kai kuriems žmonėms tampa sunku net savarankiškai pasirūpinti savimi ar lankytis darbe. Tyrimai rodo, kad tik pusė diagnozuotų asmenų geba dirbti bent nepilnu etatu.
Neretas atvejis, kai liga išprovokuoja depresiją. Tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų pasirūpinta emocine savijauta ir rastas tinkamas gydymo būdas.
Kaip nustatoma liga?
Diagnozuoti lėtinį nuovargio sindromą nėra paprasta, nes nėra vieno aiškaus tyrimo, kuris galėtų jį patvirtinti. Gydytojas paprastai pradeda nuo išsamios apklausos, fizinės apžiūros ir psichikos sveikatos vertinimo. Taip pat gali būti atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Diagnozė remiasi pagrindiniais požymiais: bent šešis mėnesius trunkančiu nuovargiu, kuris nepraeina pailsėjus, miego sutrikimais, simptomų paūmėjimu po fizinio ar protinio krūvio, taip pat – ortostatinio netoleravimo požymiais ar pažinimo funkcijų pablogėjimu.
Ligos valdymo būdai
Efektyvaus vaisto, kuris visiškai išgydytų lėtinį nuovargio sindromą, kol kas nėra. Gydymas taikomas siekiant sumažinti simptomų stiprumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai naudojami keli pagalbiniai metodai:
- Miego įpročių keitimas
- Vaistų vartojimas
- Fizinio ir protinio krūvio valdymas
Kiekvieno žmogaus patirtis skiriasi, todėl svarbu bendradarbiauti su gydytojais ir kartu pasirinkti tinkamiausius gydymo būdus.
Miego įpročiai ir jų koregavimas
Norint pagerinti miego kokybę, rekomenduojama sudaryti pastovų miego režimą – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien. Rekomenduojama vengti ilgų dienos pogulių (nesnausti ilgiau nei pusvalandį), o lovą naudoti tik poilsiui ir miegui. Vakare reikėtų vengti sunkaus maisto, alkoholio, kofeino, nežiūrėti į ekranus ar nenaudoti jokių prietaisų lovoje.
Vaistai nuo lėtinio nuovargio sindromo
Gydytojas gali paskirti įvairių vaistų pagal simptomus:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – skausmui malšinti
- Tricikliai antidepresantai – gali padėti pagerinti miegą, mažinti skausmą ir nuovargį
- SSRI ir SNRI antidepresantai – tinka depresijai ir skausmui
- Antivirusiniai vaistai – jei nustatomas virusinis uždegimas
- Intraveniniai imunoglobulinai – imuninės sistemos stiprinimui
- Kortikosteroidai – nuovargiui mažinti
Vyksta įvairūs klinikiniai tyrimai, siekiant atrasti naujus, dar veiksmingesnius gydymo būdus.
Veiklos ir krūvio valdymas
Didelis fizinis ar protinis krūvis dažnai pablogina nuovargio simptomus (vadinama poįtampine būklės blogėjimo būsena). Siekiant to išvengti, rekomenduojama vadovautis krūvio reguliavimo arba „pacingo“ principu – svarbu išmokti atpažinti savo ribas ir išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklos ir poilsio.
Toks metodas padeda nesukelti papildomo streso organizmui ir palaikyti kiek įmanoma geresnę savijautą. Svarbu stebėti savo veiklą ir kaskart įvertinti, kokią įtaką ji daro savijautai – padeda veiklos ir simptomų dienoraštis. Su gydytojo pagalba galima nustatyti tinkamiausias ribas ir pritaikyti kasdienius planus pagal savo būklę.
Vengti reikėtų intensyvių ir ilgų treniruočių, pavyzdžiui, aerobikos. Tikslingai parinkti pratimai ar judesiai gali būti naudingi, tačiau juos geriau aptarti su gydytoju, kad jie neapsunkintų organizmo.
Ar įmanoma užkirsti kelią šiai ligai?
Kol kas nėra žinoma, kaip užtikrintai išvengti lėtinio nuovargio sindromo išsivystymo.
Ligos eiga ir prognozė
Lėtinio nuovargio sindromo visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau daugeliui žmonių, taikant suderintą gydymą bei koreguojant kasdienius įpročius, simptomai tampa lengviau valdomi, tad gyvenimo kokybė pagerėja. Pasitaiko, kad kai kurie žmonės visiškai neatsigauna iki buvusio sveikatos ar funkcijų lygio, tačiau kiti ilgainiui jaučiasi ženkliai geriau.
Naudingas gali būti kognityvinės elgesio terapijos taikymas – jis padeda lengviau adaptuotis prie kintančios savijautos, geriau suprasti savo mintis, įpročius ir elgesį ligos metu. Svarbu nuolat stebėti savijautą, nepervertinti savo jėgų ir planuoti laiką su dažnomis pertraukomis tiek fizinei, tiek protinei veiklai.
Daugeliui žmonių palaikymas – tiek iš specialistų, tiek iš kitų tą patį išgyvenančių žmonių – padeda lengviau susitvarkyti su šios ligos kasdieniais iššūkiais.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote lėtinio nuovargio požymius, ypač jeigu jie išlieka ilgiau nei pusę metų, svarbu kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Specialistas padės nustatyti tikrąją jūsų negalavimo priežastį ir sudarys gydymo planą, kuris padės pagerinti savijautą.
Klausimai savo gydytojui
- Koks gydymo būdas tiktų mano atveju?
- Kaip rasti savo ribas ir tinkamai paskirstyti veiklą?
- Ar galiu išbandyti daugiau veiklų, jei jaučiuosi geriau?
- Ką daryti, kad pagerinčiau miego kokybę?
