Miego apnėja – tai miego metu atsirandantis kvėpavimo sustojimo sutrikimas. Ši būklė kyla tuomet, kai kvėpavimo takai užblokuojami arba sutrinka kvėpavimo kontrolė smegenyse. Nors ši būsena padeda išlikti gyviems, nes pažadina ir leidžia vėl įkvėpti oro, nuolat nutrūkstanti miego struktūra neleidžia tinkamai pailsėti ir ilgainiui gali sukelti pavojingų komplikacijų, ypač širdžiai.

Kas yra miego apnėja

Miego apnėja pasireiškia tuo, kad įvyksta trumpos kvėpavimo pauzės arba visiškas kvėpavimo sustojimas miegant. Šios kvėpavimo pauzės dažniausiai įvyksta dėl to, kad miegant gerklės raumenys atsipalaiduoja ir suspaudžia kvėpavimo takus (obstrukcinė miego apnėja). Kitais atvejais smegenys nesugeba tinkamai perduoti signalų kvėpuoti (centrinė miego apnėja). Retkarčiais abiejų tipų apnėja pasireiškia kartu – tai vadinama mišria ar sudėtine apnėja.

Miego apnėjos rūšys

Obstrukcinė miego apnėja (OMA): Viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimas dėl raumenų atsipalaidavimo ir minkštųjų audinių spaudimo gerklėje.
Centrinė miego apnėja (CMA): Kvėpavimas sulėtėja ar sustoja, nes sutrinka kvėpavimo reguliavimas smegenyse.
Mišri ar sudėtinė miego apnėja: Kartu pasireiškia abiejų tipų apnėjos požymiai.

Kaip dažnai pasitaiko miego apnėja

Pasaulyje, kalbant apie 30–69 metų amžiaus žmones, obstrukcinė miego apnėja gali būti diagnozuojama net 1 milijardui asmenų. Tiesa, centrinė forma yra retesnė, tačiau taip pat pasitaiko.

Miego apnėjos simptomai

Šis sutrikimas turi įtakos tiek naktiniam, tiek dienos laikui. Dažniausi požymiai buvo pastebėti šie:

Susiję įrašai

Pakartotiniai prabudimai naktį
Ilgos kvėpavimo pauzės miegant (dažnai tai pastebi partneriai)
Neritmingas kvėpavimas: po pagreitėjusio ir vis gilėjančio kvėpavimo sekasi silpnėjantis, kol trumpam visai sustoja
Kūtras ir garsus knarkimas
Prabudimai su gniuždančio oro stygiaus jausmu arba tarsi užspringus
Miego trūkumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas ryte

Kiti galimi simptomai:

Galvos skausmas, ypač rytais
Prakaitavimas naktį
Nuotaikų kaita, dirglumas, depresyvūs simptomai
Neramumas miegant
Seksualinė disfunkcija

Miego apnėjos priežastys

Šį sutrikimą gali sukelti:

Kvėpavimo takų susiaurėjimas ar užsikimšimas viršutinėje jų dalyje
Sutrūkęs centrinis kvėpavimo reguliavimas smegenyse

Rizikos veiksniai

Paveldimumas (šeimos nariai sirgo miego apnėja)
Ligos, tokios kaip širdies ydos ar insultas, padidėjęs kraujospūdis
Padidėję tonziliai, ypač vaikams
Antsvoris ar nutukimas
Vyresnis amžius (vyrai dažniau suserga iki 50-ies metų)

Nors padidinta rizika būdinga turint viršsvorį ar nutukimą, miego apnėja gali išsivystyti bet kokios kūno sandaros žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Komplikacijos, kurias gali sukelti miego apnėja

Lėtinis dienos mieguistumas, kuomet gali įvykti net „mikro-miegai“: užsnūstama vos keletui sekundžių, pavyzdžiui, vairuojant ar dirbant
Širdies ritmo sutrikimai – ypač prieširdžių virpėjimas
Padidėjęs kraujo spaudimas
Širdies pažeidimas ar širdies nepakankamumas
Staigus širdies sustojimas

Kaip diagnozuojama miego apnėja

Norint nustatyti šį sutrikimą, pirmiausia išsiaiškinami būdingi simptomai ir surenkama detalioji ligos bei šeimos istorija. Gydytojas gali pasiūlyti specialius miego tyrimus, kurie leidžia tiksliai įvertinti apnėjos pobūdį.

Tyrimai miego apnėjai nustatyti

Polisomnografija: Tai atliekamas naktį, stebint širdies ritmą, kvėpavimą, deguonies kiekį kraujyje, smegenų veiklą ir dar daugiau. Naudojami specialūs jutikliai.
Miego apnėjos tyrimas namuose: Tai supaprastintas variantas, kai stebima kvėpavimo veikla. Šis tyrimas turi savo apribojimų – pavyzdžiui, nėra galimybės diagnozuoti centrinės miego apnėjos.

Diagnozei gali praversti ne tik miego tyrimai, bet ir namuose padaryti vaizdo ar garso įrašai nakties metu, kuriuose užfiksuojami neįprasti kvėpavimo epizodai.

Miego apnėjos sunkumo lygiai

Gydytojai remiasi apnėjos ir hipopnėjos indeksu (AHI – angliškai apnea/hypopnea index), kuris rodo, kiek kartų per valandą miego metu įvyksta kvėpavimo sustojimas ar sumažėjimas:

Lengva miego apnėja: 5–14 kvėpavimo įvykių per valandą
Vidutinė: 15–29 įvykiai per valandą
Sunki: 30 ar daugiau kvėpavimo sutrikimų per valandą

Kuriuos organus labiausiai veikia miego apnėja?

Šis sutrikimas išderina ne tik vienos sistemos darbą, bet veikia daugelį kūno organų bei sistemų. Dažniausiai nukenčia širdis ir kraujagyslės bei smegenų veikla.

Miego apnėjos gydymo būdai

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo miego apnėjos tipo ir sunkumo.

Nuolatinis kvėpavimo takų spaudimo aparatas (CPAP) – dažniausiai skiriamas būdas, padedantis palaikyti atvirus kvėpavimo takus.
Kitų ligų, prisidedančių prie apnėjos, gydymas
Padėties miego metu keitimas (vengimas miegojimo ant nugaros)
Specialūs dantų ar burnos prietaisai, padedantys laikyti atvirus kvėpavimo takus
Raumenų stimuliatoriai, kurie aktyvina liežuvio ir viršutinių kvėpavimo takų raumenis
Vaistai (tam tikrais atvejais)
Operacinis gydymas

Chirurginiai sprendimai

Kvėpavimo takų pralaidumui pagerinti gali būti atliekamos įvairios chirurginės intervencijos:

Žandikaulio operacijos, kurių metu pakoreguojama žandikaulio padėtis, kad minkštieji audiniai nespaustų kvėpavimo takų
Nosies operacijos, pvz., pertvaros tiesinimas, kad oras galėtų lengviau patekti pro nosį

Kaip sumažinti miego apnėjos riziką?

Nors visų miego apnėjos atvejų išvengti nepavyks, tačiau galite imtis šių priemonių:

Pasirūpinkite sveiku svoriu ir stenkitės jį išlaikyti
Rinkitės subalansuotą mitybą, daugiau judėkite
Laikykitės tinkamos miego higienos
Prisižiūrėkite sveikatą, vertinkite ligas, tokias kaip padidėjęs cholesterolis, spaudimas, diabetas
Reguliariai apsilankykite pas gydytoją patikrai
Venkite rūkymo ir alkoholinių gėrimų

Gyvenimas su miego apnėja

Nėra vieno universalaus gydymo visų tipų miego apnėjai. Pavyzdžiui, numetus svorį ar atlikus tam tikras operacijas gali būti išgydoma obstrukcinė miego apnėja. Geriausias sprendimas kiekvienam žmogui parenkamas individualiai.

Svarbiausia – laikytis gydytojo rekomendacijų ir išbandyti kelis galimus gydymo būdus, jei prireikia. Miego apnėja smarkiai pablogina ne tik miego kokybę, bet ir kasdienę savijautą, gebėjimą dirbti bei socialinį gyvenimą, todėl būtina nelaukti ir ieškoti pagalbos, jei naktinis poilsis neteikia energijos.

Negydoma miego apnėja trumpina gyvenimo trukmę dėl gresiančių rimtų komplikacijų, tad gydytojas padės surasti tinkamiausią būdą ją kontroliuoti.

Gyvenimo trukmę įtakoja daug veiksnių, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus ir svarbiausias – individualus gydytojo įvertinimas.

Ką daryti norint geriau jaustis?

Pakeiskite kasdienius įpročius: tai gali būti iššūkis, tačiau verta apie tai pasikalbėti su medikais – jie padės susidaryti jums tinkamą planą.
Laikykitės paskirto gydymo: kuo atsakingiau vykdysite planą, tuo mažesnė komplikacijų rizika.
Visada aptarkite iškilusius sunkumus su gydytoju: jei ką nors kelia nerimą ar kyla sunkumų prisitaikant – informuokite specialistus, ypač jei nepavyksta priprasti prie prietaisų ar jaučiate diskomfortą.
Reguliariai lankykitės kontrolėms: pradėjus gydymą svarbu sekti, ar pasirinktas būdas yra veiksmingas.

Kada reikalinga skubi pagalba?

Pastebite stiprų skausmą ar spaudimą krūtinėje, šalto prakaito pylimą, dusulį ar rėmens simptomus (tai gali būti širdies infarkto požymiai)
Staiga atsiranda vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, sutrinka regėjimas, pasidaro sunku kalbėti ar vaikščioti (galimas insultas)
Užklumpa dusulys, oro stoka, sunku įkvėpti ar juntama krūtinės įtampa